Leonas Kęsgaila-Kenstavičius

L. Kęsgailos-Kenstavičiaus kapas Ukrinų kapinėse

KĘSGAILA-KENSTAVIČIUS LEONAS (g. 1895-10-21 Dapšių k. - m. 1979-10-27 Kaune; palaidotas Ukrinų kapinėse), Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas.

Baigė Žemalės pradžios mokyklą, po to Liepojos gimnaziją, 1915-1918 m. studijavo Kazanės universiteto medicinos fakultete. Grįžus į Lietuvą 1919-09-06 paskirtas į Kauno karo ligoninę. 1920-05-14 išlaikius egzaminus suteiktas sanitarijos leitenanto laipsnis. 1920-07-12 paskirtas gydytoju į Artilerijos pulką. 1920-08-24 perkeltas į 10 pėstininkų pulką. 1920-06-16 - 12-01 kaip karo medikas dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais prie Augustavo, Suvalkų, Punsko, Seinų. 1920-12-10 perkeltas į Karo ligoninę, 1921-02-01 - į Karo sanitarijos skyrių tęsti mokslų. 1922 m. baigė Lietuvos universiteto Medicinos fakultetą. 1923-03-30 pakeltas į vyr. leitenantus, 1926-09-11 - į kapitonus, 1928-11-23 - į majorus, 1932-12-29 - į pulkininkus leitenantus.

Dirbo karo gydytoju įvairiuose Lietuvos armijos pulkuose. Ilgiausiai 7-ajame, kur buvo vyriausiu pulko gydytoju.

Sovietų Sąjungai okupuojant Lietuvą tarnavo 3 pėstininkų pulko sanitarinės tarnybos viršininku. 1940 m. buvo pervestas į Raudonąją armiją, suteiktas 1-ojo rango karo gydytojo laipsnis. Išėjęs iš kariuomenės, 1941-01-11 buvo paskirtas Kauno Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriumi. Šiose pareigose išbuvo iki 1945 m. vasario 6 d. 1941-06-23 - 28 aktyvus Birželio sukilimo dalyvis.

II pasaul. karo metais ligoninėje slėpė žydus, teikė jiems materialinę pahgalbą, lietuvius, kuriems grėsė išvežimas į Vokietiją, guldė į ligoninę, diagnozuodamas nesamus susirgimus, teikė pagalbą rezistentams. 1945-03-17 suimtas, kalintas Kaune. 1945-05-26 išvežtas į Vorkutlagą Komijoje. Čia dirbo lagerio sanitarijos viršininku, ligoninės vyr. gydytoju, taip pat gydė tremtinius. 1947-02-08 SSRS NKVD Ypatingojo pasitarimo nuteistas 6 metams lagerio. Nuo 1951 m. tremtyje Suchove (Krasnojarsko kr.).

1957 m. grįžo į Lietuvą. Neleidus gyventi Kaune su šeima iki 1977 m. dirbo gydytoju Šaukėnų, vėliau Užvenčio ligoninėje skyriaus vedėju. Sulaukęs 82 metų išėjo į pensiją ir apsigyvenio kartu su šeima Kaune.

1927 m. išleido monografiją „Dėl kelio sąnario tuberkuliozės konservatiško ir operatiško gydymo", 1938 m. - vadovėlį „Pirmoji pagalbą", skirtą kariuomenės sanitarų mokymui (1944 m. išleista antroji, pataisyta ir papildyta jos laida). 1938 m. aprašė, o 1944 m. ir iliustravo schemomis išorinį širdies masažą.

Mokėjo rusų, prancūzų, vokiečių kalbas. Buvo plataus akiračio žmogus, geras savo srities specialistas. Parašė atsiminimus apie rašytoją filosofą Vydūną. 1924 m. yra gydęs Lietuvos patriarchą J.Basanavičių.

Tėvai - Johana ir Silvestras Kenstavičiai. Turėjo tris brolius ir dvi seseris. Vaikai - dukra profesorė Vida Ragulskienė-Kęsgailaitė. Tėviškėje, Dapšiuose, išlikęs gimtasis L.Kęsgailos-Kenstavičiaus namas, kurio slenksčio akmenyje iškalti skaičiai - 1852.

Nuopelnai

• 1931 m. - Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas.
• 1928 m. - Lietuvos nepriklausomybės medalis.
• 1930 m.- Prancūzijos nacionalinės gelbėjimo federacijos sidabros medalis.

Šaltiniai

• Lietuvių enciklopedija. - Boston, 1957. - T. 11. - P. 369.
• Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 1990. - T. 4.
• Medicinos enciklopedija. - V., 1993. - T. 2. - P. 488.
• Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. - T. 4. - P. 213-214.
• Šverebas P. Karo gydytojas L. Kęsgaila-kenstavičius //Santarvė, 1991. - Liep. 8. - P. 4.