Laižuvos varpinė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
Abu varpai 1995-01-11 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų laikinosios apskaitos sąrašą (Nr. 410/1 ir 410/2). | Abu varpai 1995-01-11 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų laikinosios apskaitos sąrašą (Nr. 410/1 ir 410/2). | ||
[[Vaizdas:Laizuvos varpines varpas.MKE.2006-09-28.jpg|thumb|left|180px|Varpas II]] | [[Vaizdas:Laizuvos varpines varpas.MKE.2006-09-28.jpg|thumb|left|180px|Varpas II]] | ||
I-mo pasaulinio karo metu varpai buvo paslėpti giliai žemėje. 1919 m., pasitraukus vokiečiams, jie vėl buvo parapijiečių iškasti ir pakabinti varpinėje <ref>Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 192-195.</ref>. | |||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
20:18, 29 spalio 2010 versija
| Laižuvos varpinė | |||
| |||
| Informacija | |||
| Pamatai: | Akmenų mūro | ||
|---|---|---|---|
| Stogas: | Medinių gegninių konstrukcijų, dengtas skarda | ||
| Sienos: | Medinis karkasas, apkaltas vertikaliai išdėstytomis geltonai dažytomis lentomis | ||
| Pastatymo data: | XX a. vid. | ||
LAIŽUVOS VARPINĖ yra Laižuvos miestelyje, bažnyčios šventoriuje.
Varpinėje yra du varpai:
- varpas I, arba Didysis, skirtas Šv. Trejybės garbei, metalas (žalvaris?), nulietas Karaliaučiuje, meistras Georgijus Bernardas Kinderis (G. B. Kinder); užrašas: „Šis varpas yra įtaisytas gerbiamo pono Jono Kaubrovičiaus, tuometinio Laižuvos klebono lėšomis, garbei švento kankinio Stanislovo Krokuvos vyskupo ir lenkijos karalystės bei Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės globėjo, 1729 - aisiais Viešpaties Metais. Mane nuliejo Georgijus Bernardas Kinderis Karaliaučiuje 1729".
- varpas II, metalas (žalvaris?), nulietas Valdajuje (Novgorodo gubernija). Užrašas: „GARBINDAMAS GARBINSIU DIEVĄ MINAVODAMS SAVA PUNDATORI ANTANA MILIESZKA". Jis yra garsių Rusijos, Novgorodo gubernijos, Valdajaus meistrų darbo, kaip rašoma: „Gaminys Pelagijos Ivanovnos Usačiovos". Varpą puošia ne tik gražaus ornamento frizas, bet ir du medalionai: „Šv. Antano Padujiečio" ir „Pietos".
Abu varpai 1995-01-11 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų laikinosios apskaitos sąrašą (Nr. 410/1 ir 410/2).
I-mo pasaulinio karo metu varpai buvo paslėpti giliai žemėje. 1919 m., pasitraukus vokiečiams, jie vėl buvo parapijiečių iškasti ir pakabinti varpinėje [1].
Šaltiniai
- Šverbas P. Laižuva // Šiaulių kraštas. - 1995. - sausio 12. - P. 8.
- ↑ Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 192-195.