Laižuvos varpinė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Laižuvos varpinė
Laizuvos baznycia3.MKE.jpg
Vaizdas iš pietryčių pusės
Informacija
Pamatai: Akmenų mūro
Stogas: Medinių gegninių konstrukcijų, dengtas skarda
Sienos: Medinis karkasas, apkaltas vertikaliai išdėstytomis geltonai dažytomis lentomis
Pastatymo data: XX a. vid.

LAIŽUVOS VARPINĖ yra Laižuvos miestelyje, bažnyčios šventoriuje.

Varpinėje yra du varpai:

  • varpas I, arba Didysis, skirtas Šv. Trejybės garbei, metalas (žalvaris?), nulietas Karaliaučiuje, meistras Georgijus Bernardas Kinderis (G. B. Kinder); užrašas: „Šis varpas yra įtaisytas gerbiamo pono Jono Kaubrovičiaus, tuometinio Laižuvos klebono lėšomis, garbei švento kankinio Stanislovo Krokuvos vyskupo ir lenkijos karalystės bei Didžiosios Lietuvos kunigaikštystės globėjo, 1729 - aisiais Viešpaties Metais. Mane nuliejo Georgijus Bernardas Kinderis Karaliaučiuje 1729".
  • varpas II, metalas (žalvaris?), nulietas Valdajuje (Novgorodo gubernija). Užrašas: „GARBINDAMAS GARBINSIU DIEVĄ MINAVODAMS SAVA PUNDATORI ANTANA MILIESZKA". Jis yra garsių Rusijos, Novgorodo gubernijos, Valdajaus meistrų darbo, kaip rašoma: „Gaminys Pelagijos Ivanovnos Usačiovos". Varpą puošia ne tik gražaus ornamento frizas, bet ir du medalionai: „Šv. Antano Padujiečio" ir „Pietos".

Abu varpai 1995-01-11 įrašyti į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų laikinosios apskaitos sąrašą (Nr. 410/1 ir 410/2).

Varpas II

I-mo pasaulinio karo metu varpai buvo paslėpti giliai žemėje. 1919 m., pasitraukus vokiečiams, jie vėl buvo parapijiečių iškasti ir pakabinti varpinėje [1].

Šaltiniai

  1. Bronius Kviklys. Lietuvos bažnyčios. Telšių vyskupija. - Chicago, Illinois, 1980. - 400 p. - P. 192-195.

  • Šverbas P. Laižuva // Šiaulių kraštas. - 1995. - sausio 12. - P. 8.
  • Laižuvos bažnyčios varpai // Krivulė. - 1924. - Nr. 11. - P. 26.