Julija Ramanauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
S (Atmestas 157.144.5.77 (Aptarimas) pakeitimas; sugrąžinta naudotojo Algirdas versija) |
|||
2 eilutė: | 2 eilutė: | ||
'''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899-10-28 m. [[Laižuva|Laižuvoje]] - m. 1984; palaidota [[Laižuvos kapinės|Laižuvos kapinėse]], paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė. | '''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899-10-28 m. [[Laižuva|Laižuvoje]] - m. 1984; palaidota [[Laižuvos kapinės|Laižuvos kapinėse]], paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė. | ||
1924 m. baigė Telšių gimnaziją, | 1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1924-08-01 - 1927-08-01 [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių progimnazijos]] mokytoja. Mokykloje dėstė geografiją, istoriją, visuomenės mokslą ir lietuvių kalbą. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino [[Vienažindys Antanas|A. Vienažindžio]] sunykusiu kapu. | ||
Tėvai Uršulė ir [[Ramanauskas Juozapas|Juozapas Ramanauskai]]. Turėjo brolį [[Ramanauskas Albinas|Albiną]] (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose. | Tėvai Uršulė ir [[Ramanauskas Juozapas|Juozapas Ramanauskai]]. Turėjo brolį [[Ramanauskas Albinas|Albiną]] (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose. | ||
9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
<small> | <small> | ||
* Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas. | * Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas. | ||
* Mažeikių muziejaus archyvas: F. 1, ap. 1, b. 57 l. | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Pedagogai]] | [[Kategorija: Pedagogai]] | ||
[[Kategorija: Laižuva]] | [[Kategorija: Laižuva]] |
17:31, 31 spalio 2012 versija
RAMANAUSKAITĖ JULIJA (g. 1899-10-28 m. Laižuvoje - m. 1984; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.
1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1924-08-01 - 1927-08-01 Mažeikių progimnazijos mokytoja. Mokykloje dėstė geografiją, istoriją, visuomenės mokslą ir lietuvių kalbą. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.
Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.
Šaltiniai
- Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.
- Mažeikių muziejaus archyvas: F. 1, ap. 1, b. 57 l.