Julija Ramanauskaitė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Julija Ramanauskaitė

RAMANAUSKAITĖ JULIJA (g. 1899-10-28 m. Laižuvoje - m. 1984; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.

1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1924-08-01 - 1927-08-01 Mažeikių progimnazijos mokytoja. Mokykloje dėstė geografiją, istoriją, visuomenės mokslą ir lietuvių kalbą. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.

Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.

Šaltiniai

  • Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.
  • Mažeikių muziejaus archyvas: F. 1, ap. 1, b. 57 l.