Julija Ramanauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899-10-28 m. [[Laižuva|Laižuvoje]] - m. 1984; palaidota [[Laižuvos kapinės|Laižuvos kapinėse]], paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė. | '''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899-10-28 m. [[Laižuva|Laižuvoje]] - m. 1984; palaidota [[Laižuvos kapinės|Laižuvos kapinėse]], paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė. | ||
1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1925-1927 m. [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių progimnazijos]] istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo | 1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1925-1927 m. [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių progimnazijos]] istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino [[Vienažindys Antanas|A. Vienažindžio]] sunykusiu kapu. | ||
Tėvai Uršulė ir [[Ramanauskas Juozapas|Juozapas Ramanauskai]]. Turėjo brolį [[Ramanauskas Albinas|Albiną]] (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose. | Tėvai Uršulė ir [[Ramanauskas Juozapas|Juozapas Ramanauskai]]. Turėjo brolį [[Ramanauskas Albinas|Albiną]] (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose. |
20:00, 27 rugpjūčio 2011 versija
RAMANAUSKAITĖ JULIJA (g. 1899-10-28 m. Laižuvoje - m. 1984; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.
1924 m. baigė Telšių gimnaziją, 1925-1927 m. Mažeikių progimnazijos istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstė rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.
Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1875-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.
Šaltiniai
- Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.