Julija Ramanauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899 m. Laižuvoje), pedagogė. 1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti Mažeikių progimnazijoje. 1927-1932 ...)
 
1 eilutė: 1 eilutė:
'''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899 m. Laižuvoje), pedagogė.
'''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899-10-28 m. [[Laižuva|Laižuvoje]] - m. 1984; palaidota [[Laižuvos kapinės|Laižuvos kapinėse]], paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.


1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti [[Mažeikių gimanzija|Mažeikių progimnazijoje]]. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėste rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.
1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių progimnazijoje]] istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstėe rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.


Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1841-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.
Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1841-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.


== Šaltiniai ==
== Šaltiniai ==
10 eilutė: 9 eilutė:
* Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.
* Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.
</small>
</small>


[[Kategorija: Pedagogai]]
[[Kategorija: Pedagogai]]
[[Kategorija: Laižuva]]

09:39, 27 rugpjūčio 2011 versija

RAMANAUSKAITĖ JULIJA (g. 1899-10-28 m. Laižuvoje - m. 1984; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.

1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti Mažeikių progimnazijoje istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstėe rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.

Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1841-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.

Šaltiniai

  • Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.