Julija Ramanauskaitė: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899 m. Laižuvoje), pedagogė. 1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti Mažeikių progimnazijoje. 1927-1932 ...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899 m. Laižuvoje), pedagogė. | '''RAMANAUSKAITĖ JULIJA''' (g. 1899-10-28 m. [[Laižuva|Laižuvoje]] - m. 1984; palaidota [[Laižuvos kapinės|Laižuvos kapinėse]], paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė. | ||
1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti [[Mažeikių | 1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių progimnazijoje]] istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstėe rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu. | ||
Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1841-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose. | Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1841-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
| 10 eilutė: | 9 eilutė: | ||
* Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas. | * Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas. | ||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Pedagogai]] | [[Kategorija: Pedagogai]] | ||
[[Kategorija: Laižuva]] | |||
09:39, 27 rugpjūčio 2011 versija
RAMANAUSKAITĖ JULIJA (g. 1899-10-28 m. Laižuvoje - m. 1984; palaidota Laižuvos kapinėse, paminkliniame akmenyje iškalti žodžiai: „Mokęs mylėti ir gerbti žmones"), pedagogė.
1924 m. baigė Telšių gimnaziją ir pradėjo dirbti Mažeikių progimnazijoje istorijos mokytoja. 1927-1932 m. studijavo VDU teologijos-filosofijos fakulteto filosofijos skyriuje. Nuo 1932 m. dirbo Joniškio gimnazijoje, čia įsijungė į skautų organizacijos veiklą, 1938-1943 m. Skuodo gimnazijos mokytoja. Nuo 1943 m. Mažeikių gimnazijoje dėstė lotynų kalbą ir istoriją, buvo klasės auklėtoja, po II pasaul. karo dėstėe rusų kalbą. 1957 m. išėjo į pensiją. 1957 m. pasirūpino A. Vienažindžio sunykusiu kapu.
Tėvai Uršulė ir Juozapas Ramanauskai. Turėjo brolį Albiną (g. 1897 m.). Tėvas J. Ramanauskas 1841-1892 m. buvo tarnavęs poeto klebono Antano Vienažindžio zakristijonu, kaimo korespondentas, nuo žanadarų slėpęs draudžiamą spaudą ir mokėjęs baudas už vaikų mokymą lietuviškai savo namuose.
Šaltiniai
- Julija Ramanauskaitė. Kraštotyrinis darbas. - Mažeikiai, 2001. Mažeikių M. Račkausko gimnazijos archyvas.