19 695
pakeitimai
Grūstė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 40 eilutė: | 40 eilutė: | ||
1775 m. Padūmės mokesčio žiniaraštyje nurodoma, kad Grunscie yra tie patys Tiškai (Grunscie alias Tyszki). Iš to paties žiniaraščio matyti, kad Tiškai ten turėjo Dūmas (Būdavo apmokestinamas kiekvienas kūrenamas židinys. Šis prievolės vienetas dūmu vadintas dėl to, kad kūrenant židinį be kamino, rūkdavo visas šiaudinis dūminio gyvenamojo namo stogas. Buvo taikomas Rusijoje, Lenkijoje, Balkanuose (čia XIII a. – XIV a. vadintas dymnina). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ūkį dūmu imta vadinti XIV a., kai buvo siekiama išvengti prievolių didinimo ir keli dūmai jungėsi į tarnybą. Dūmą paprastai sudarė mažoji valstiečio šeima. Po XVI a. vidurio Valakų reformos dūmas tapo ūkio ir sodybos sinonimu. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1649 m. įvestas mokestis nuo dūmo padūmė. 1795 m. Rusijai užėmus Lietuvą, apmokestinimo vienetu tapo revizinis asmuo ir dūmai nebebuvo registruojami.) Pagal metrikus bajorai Tiškai bent jau nuo 1654 m.iki 1705 kūrė šeimas Grunstėje (Grunscie), kai kada kaimą pavadindavo Tiškais, o iki 1825 m. kūrė šeimas Tiškuose (Tyszki), kai kada kaimas vėlgi būdavo pavadintas Grąnscie. Taigi tuo periodu buvo dveji kaimai pavadinimu Tiškai vienas šalia kito. 1918 m. žemėlapyje nurodoma vietovė (kaimas ir valsčius lenkiškai Grons'cie). | 1775 m. Padūmės mokesčio žiniaraštyje nurodoma, kad Grunscie yra tie patys Tiškai (Grunscie alias Tyszki). Iš to paties žiniaraščio matyti, kad Tiškai ten turėjo Dūmas (Būdavo apmokestinamas kiekvienas kūrenamas židinys. Šis prievolės vienetas dūmu vadintas dėl to, kad kūrenant židinį be kamino, rūkdavo visas šiaudinis dūminio gyvenamojo namo stogas. Buvo taikomas Rusijoje, Lenkijoje, Balkanuose (čia XIII a. – XIV a. vadintas dymnina). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ūkį dūmu imta vadinti XIV a., kai buvo siekiama išvengti prievolių didinimo ir keli dūmai jungėsi į tarnybą. Dūmą paprastai sudarė mažoji valstiečio šeima. Po XVI a. vidurio Valakų reformos dūmas tapo ūkio ir sodybos sinonimu. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1649 m. įvestas mokestis nuo dūmo padūmė. 1795 m. Rusijai užėmus Lietuvą, apmokestinimo vienetu tapo revizinis asmuo ir dūmai nebebuvo registruojami.) Pagal metrikus bajorai Tiškai bent jau nuo 1654 m.iki 1705 kūrė šeimas Grunstėje (Grunscie), kai kada kaimą pavadindavo Tiškais, o iki 1825 m. kūrė šeimas Tiškuose (Tyszki), kai kada kaimas vėlgi būdavo pavadintas Grąnscie. Taigi tuo periodu buvo dveji kaimai pavadinimu Tiškai vienas šalia kito. 1918 m. žemėlapyje nurodoma vietovė (kaimas ir valsčius lenkiškai Grons'cie). | ||
1928 m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. Stanislava gyveno didelėje troboje, neturėjo šeimos,todėl vietos užteko ir mokytojai gyventi, ir vaikams mokytis. Pirmoji šios mokyklos mokytoja buvo Danutė Daržinskaitė, mokėsi apie 30 mokinių. Dėl sunkau namo šeimininkės charakterio mokytojos ilgai neužsibūdavo. 1950 m. mokykloje dirbti pradėjo Aldona Steponavičiūtė. Ir ji pas Mikalauskaitę ilgai nepagyveno - persikėlė pas netoliese gyvenančius Kybartus. Apie 1954 m. mokykloje pradėjo dirbti kita mokytoja Valė Vaznytė. Dirbdama mokykloje ji susituokė su Teodoru Stonkumi ir taip pat gyveno pas S. Mikalauskaitę. Ir jaunavedžiams su namo savininke dažnai kildavo ginčų, todėl Stonkai persikraustė pas Juzumus. 1958 m. S. Mikalauskaitė nutarė mokyklos savo namuose nebelaikyti. Imta ieškoti kitos vietos mokyklai. Dėl to labai stengėsi apylinkės pirmininkė bei grūstiškiai Pačerinskai ir Sripeikos, nes jie turėjo daug vaikų. | 1928 m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. Stanislava gyveno didelėje troboje, neturėjo šeimos,todėl vietos užteko ir mokytojai gyventi, ir vaikams mokytis. Pirmoji šios mokyklos mokytoja buvo Danutė Daržinskaitė, mokėsi apie 30 mokinių. Dėl sunkau namo šeimininkės charakterio mokytojos ilgai neužsibūdavo. 1950 m. mokykloje dirbti pradėjo Aldona Steponavičiūtė. Ir ji pas Mikalauskaitę ilgai nepagyveno - persikėlė pas netoliese gyvenančius Kybartus. Apie 1954 m. mokykloje pradėjo dirbti kita mokytoja Valė Vaznytė. Dirbdama mokykloje ji susituokė su Teodoru Stonkumi ir taip pat gyveno pas S. Mikalauskaitę. Ir jaunavedžiams su namo savininke dažnai kildavo ginčų, todėl Stonkai persikraustė pas Juzumus. 1958 m. S. Mikalauskaitė nutarė mokyklos savo namuose nebelaikyti. Imta ieškoti kitos vietos mokyklai. Dėl to labai stengėsi apylinkės pirmininkė bei grūstiškiai Pačerinskai ir Sripeikos, nes jie turėjo daug vaikų. Buvo nuspręsta prašyti netoliese gyvenančio Stepono Mikalausko, kad Grūstės mokykla būtų atidaryta jo namuose. Šis nuėjo pas S. Mikalauskaitę atsiklausti, ar ji tikri nebelaikys mokyklos. Tik jai patikinus, kad atsisako ir mokinių, ir nuomininkų, sodybos šeimininkas sutiko, kad mokykla būtų atidaryta jo namuose. Naujoje mokykloje mokytoja dirbo V. Stonkienė, vėliau - Danutė Prialgauskienė. Pas Mikalauskas mokykla veikė iki 1977 metų. Uždarius ir ir šią, visi persikėlė į [[Orvydiškių pradinė mokykla|Orvydiškių pradinę mokyklą]] <ref>Vytautas Malūkas. Grūstė gyventojai kaimo centru vadina didžiules kapines // Santarvė. - 2010. - Spalio 09. - Nr. 114. - P. 8, 12.</ref>, <ref>Jūratė Medeikytė. Grūstė pradinė - tik tris dešimtmečius gyvavusi kaimo mokykla // Santarvė. - 2019. - Birž. 21. - Nr. 49. - P. 9-10.</ref>. | ||
1951 m. birželio 1 d. MGB Sedos r. sk. operatyvinė grupė Grūstės k. karinės operacijos metu nukovė 3 partizanus: Juozą Lazdauską (slapt. Vanagas, 1927 m., būrio vadas), Joną Strazdauską (Perkūnas) ir Janiną Balčienę (Kregždutė, g. 1925 m.)<ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. | 1951 m. birželio 1 d. MGB Sedos r. sk. operatyvinė grupė Grūstės k. karinės operacijos metu nukovė 3 partizanus: Juozą Lazdauską (slapt. Vanagas, 1927 m., būrio vadas), Joną Strazdauską (Perkūnas) ir Janiną Balčienę (Kregždutė, g. 1925 m.)<ref>Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pranešimas, 2006 m. </ref>. | ||