Grūstė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
212 pridėta baitų ,  16:08, 25 rugpjūčio 2022
28 eilutė: 28 eilutė:
[[Vaizdas:Gruste.JPG|thumb|right|260px|[[Grūstės kapinės]]]]
[[Vaizdas:Gruste.JPG|thumb|right|260px|[[Grūstės kapinės]]]]


Nuo XIV a. Grūstė buvo [[Grūstės valsčius|valsčius]]. Jis minimas 1534 m.ir 1567 m. aktuose. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Grūstės k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>.1585 m. Grūstės laikytoju buvo Stanislovas Valentinavičius – Opulskis. Tai matyti iš 1585 m. spalio 8 d. dviejų anstuolių pareiškimo Žemaičių žemės teismui. Pats Grūstės kaimas minimas tik 1667 m. Skuodo dvaro inventoriuje. Manoma, kad čia galėjęs būti dabar išnykęs Bareikių ( ar Bareikavos) miestas.  
Nuo XIV a. Grūstė buvo [[Grūstės valsčius|valsčius]]. Jis minimas 1534 m.ir 1567 m. aktuose. 1568 m. Skuodo valdų inventoriaus išraše aprašyta Grūstės k. laukų, pievų, miškų ir ganyklų ribos su valakais<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 47.</ref>.1585 m. Grūstės laikytoju buvo Stanislovas Valentinavičius – Opulskis. Tai matyti iš 1585 m. spalio 8 d. dviejų anstuolių pareiškimo Žemaičių žemės teismui. 1589-1591 m. Grūstės tijūnu buvo Petravičius Fursas <ref> Rita Regina Trimonienė. Konfesinės problemos Žemaitijoje: stačiatikiai XVI a. II pusėje // Lituanistica. - 2008, T. 54, Nr. 2(74), p. 11 </ref>. Pats Grūstės kaimas minimas tik 1667 m. Skuodo dvaro inventoriuje. Manoma, kad čia galėjęs būti dabar išnykęs Bareikių ( ar Bareikavos) miestas.  


Anot žmonių pasakojimų, miestas, kurį XVI a. įkūrė Chodkevičiai buvęs dabartinių Grūstės kapinių vietoje. 1565 m. Chodkevičius gavo Bareikius kartu su visa Skuodo grafyste. Kai kurie tyrinėtojai su tuo sieja Chodkevičių kilmę; jie Chodkevičius kildina iš Bareikių. Pasak A. Kojelavičiaus, Bareika buvo kunigaikščio Vytenio dvariškis, pasižymėjęs milžino totoriaus įveikimu. Kartą medžioklėje jis kunigaikštį iš pelkių išgelbėjęs ir uš tai gavęs tiek žemės, kiek per vieną dieną galėjęs apeiti. Todėl jis buvo pramintas Chodko, o Bareikiai nuo to Chodkevičiais tapo. Taigi XVI a. Chodkevičiai, Bareikių miestelį Žemaitijoje kurdami, dar galėjo save iš Bareikių kildinti ir savo pirmtako garbei taip miestelį pavadinti. Tiesa, lenkų heraldikai tokią Chodkevičių kilmės interpretaciją neigia. Dabartiniai Grūstės gyventijai pasakoja panašią legendą apie Chodkevičių, tik mini ne Vytenį, o Vytautą. Vladislovas Majauskas ( g. 1943 m. Grūstėje, dabar gyvenantis Telšiuose ) pasakoja: “ Yra tokia legenda, kad Grūstėje medžiojęs stumbrus Vytautas ir jam gyvybę išgelbėjęs Chodkevičius. Jis už tai gavęs nuo Vytauto žemės tiek, kiek sugebės per vieną dieną apeiti.
Anot žmonių pasakojimų, miestas, kurį XVI a. įkūrė Chodkevičiai buvęs dabartinių Grūstės kapinių vietoje. 1565 m. Chodkevičius gavo Bareikius kartu su visa Skuodo grafyste. Kai kurie tyrinėtojai su tuo sieja Chodkevičių kilmę; jie Chodkevičius kildina iš Bareikių. Pasak A. Kojelavičiaus, Bareika buvo kunigaikščio Vytenio dvariškis, pasižymėjęs milžino totoriaus įveikimu. Kartą medžioklėje jis kunigaikštį iš pelkių išgelbėjęs ir uš tai gavęs tiek žemės, kiek per vieną dieną galėjęs apeiti. Todėl jis buvo pramintas Chodko, o Bareikiai nuo to Chodkevičiais tapo. Taigi XVI a. Chodkevičiai, Bareikių miestelį Žemaitijoje kurdami, dar galėjo save iš Bareikių kildinti ir savo pirmtako garbei taip miestelį pavadinti. Tiesa, lenkų heraldikai tokią Chodkevičių kilmės interpretaciją neigia. Dabartiniai Grūstės gyventijai pasakoja panašią legendą apie Chodkevičių, tik mini ne Vytenį, o Vytautą. Vladislovas Majauskas ( g. 1943 m. Grūstėje, dabar gyvenantis Telšiuose ) pasakoja: “ Yra tokia legenda, kad Grūstėje medžiojęs stumbrus Vytautas ir jam gyvybę išgelbėjęs Chodkevičius. Jis už tai gavęs nuo Vytauto žemės tiek, kiek sugebės per vieną dieną apeiti.

Naršymo meniu