Augustas Mylė: Skirtumas tarp puslapio versijų
| (nerodoma 5 tarpinės versijos, sukurtos 3 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
[[Vaizdas:Augustas Myle.MKE.2008-01-13.jpg|thumb|right|230px|Augustas Mylė, [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejuje]] 2009-01-13]] | [[Vaizdas:Augustas Myle.MKE.2008-01-13.jpg|thumb|right|230px|Augustas Mylė, [[Mažeikių muziejus|Mažeikių muziejuje]] 2009-01-13]] | ||
'''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai|Dautarų]] k.), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės|Sedos kautynių]] dalyvis. | '''MYLĖ AUGUSTAS''' (g. 1921 m. [[Dautarai|Dautarų]] k. - m. 2014; palaidotas Viekšnių kapinėse), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, [[Sedos kautynės|Sedos kautynių]] dalyvis. | ||
Baigė [[Kentaučiai|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Telšių | Šeimoje augo 4 broliai ir 2 seserys. Baigė [[Kentaučiai|Kentaučių]] pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė [[Židikų Marijos Pečkauskaitės vidurinė mokykla|Židikų pradinėje]], o paskui mokslus tęsė [[Merkelio Račkausko gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]]. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Lietuvos šaulių sąjungos Telšių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į Lūšę ir dirbo kooperatyvo parduotuvėje. Prasidėjus karui, A. Mylė įstojo į Birželio sukilėlių gretas. | ||
1941-06-23 [[Lūšė|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių | 1941-06-23 [[Lūšė|Lūšėje]] tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių rusų traukinį ties Lūšės geležinkelio stotimi ir išlaisvino į tremtį vežamus žmones. 1944 m. vasario mėn. įstojo į [[Tėvynės apsaugos rinktinė|Tėvynės apsaugos rinktinę]], buvo kuopos raštininku. Kai vokiečiai rinktinę likvidavo, perėjo į Mažeikių komendantūros apsaugos būrį, vėliau įsijungė į Tėvynės Apsaugos rinktinę ir kovėsi Ventos fronte ties Kuršėnais. 1944-10-07 [[Sedos kautynės|Sedos kautynėse]] sunaikino du rusų tankus. Po Sedos kautynių traukėsi į Vokietiją. Pasidaręs plaustą per Kuršių marias pasiekė Juodkrantę. Rytprūsiuose įsijungė į lietuvių dalinį, kasė apkasus. | ||
Pasibaigus karui buvo internuotas. | Pasibaigus karui buvo anglų internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). Dirbo sunkiojoje pramonėje. Dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Priklausė šaulių organizacijai, buvo vienas iš jos vadovų, įkūrė žvejų-medžiotojų klubą „Nida", dirbo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi (laikraščio redaktorius buvo poetas Henrikas Nagys). 1986 m. išėjo į pensiją. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, dalyvavo saviveikloje, Caritas veikloje. Nuo 1995 m. gyveno [[Pakalupė|Pakalupės]] kaime, prie Viekšnių, globojamas brolio dukters. | ||
Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai". 2004-05-13 apdovanotas Vyčio | Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". Apdovanotas septyniais medaliais. 2004-05-13 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumiu. Suteikti garbės šaulio ir kario savanorio vardai. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai. | ||
== Šaltiniai == | == Šaltiniai == | ||
| 15 eilutė: | 15 eilutė: | ||
* Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1. | * Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1. | ||
* Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2. | * Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2. | ||
* Augustas Mykė 1921-2014. Nekrologas // Būdas žemaičių. - 2014. - Lapkr. 28. - Nr. 91. - P. 2. | |||
</small> | </small> | ||
[[Kategorija: Kariai]] | [[Kategorija: Kariai]] | ||
Dabartinė 15:19, 29 lapkričio 2014 versija
MYLĖ AUGUSTAS (g. 1921 m. Dautarų k. - m. 2014; palaidotas Viekšnių kapinėse), 1941 m. birželio sukilimo dalyvis, Sedos kautynių dalyvis.
Šeimoje augo 4 broliai ir 2 seserys. Baigė Kentaučių pradinę mokyklą, 5 ir 6 kl. lankė Židikų pradinėje, o paskui mokslus tęsė Mažeikių gimnazijoje. Baigęs gimnaziją dirbo Varnių žemės ūkio kooperatyve iš pradžių pardavėju, o vėliau vedėju. 1938 m. tapo Lietuvos šaulių sąjungos Telšių rinktinės Varnių būrio nariu. 1940 m. grįžo į Lūšę ir dirbo kooperatyvo parduotuvėje. Prasidėjus karui, A. Mylė įstojo į Birželio sukilėlių gretas.
1941-06-23 Lūšėje tapo sukilimo dalyviu, jam patikėta saugoti kooperatyvą. Kartu su kitais sukilėliais tarp Lūšės ir Vainuodės nuvertė nuo bėgių rusų traukinį ties Lūšės geležinkelio stotimi ir išlaisvino į tremtį vežamus žmones. 1944 m. vasario mėn. įstojo į Tėvynės apsaugos rinktinę, buvo kuopos raštininku. Kai vokiečiai rinktinę likvidavo, perėjo į Mažeikių komendantūros apsaugos būrį, vėliau įsijungė į Tėvynės Apsaugos rinktinę ir kovėsi Ventos fronte ties Kuršėnais. 1944-10-07 Sedos kautynėse sunaikino du rusų tankus. Po Sedos kautynių traukėsi į Vokietiją. Pasidaręs plaustą per Kuršių marias pasiekė Juodkrantę. Rytprūsiuose įsijungė į lietuvių dalinį, kasė apkasus.
Pasibaigus karui buvo anglų internuotas. Apie 1945 m. pateko į Karaliaučių, 1945-1946 m. žiemą išbuvo Belgijoje. 1946 m. A. Mylė buvo paleistas į laisvę ir grįžo į Vokietiją kaip civilis, dirbo pas ūkininką. 1947 m. pagal darbo sutartį išvyko į Angliją. Čia dirbo žemės ūkyje, vėliau pramonės fabrike. 1951 m. emigravo į Kanadą (čia išgyveno 44 metus Kvebeko provincijoje, Monrealyje). Dirbo sunkiojoje pramonėje. Dalyvavo lietuvių visuomeniniame gyvenime. Priklausė šaulių organizacijai, buvo vienas iš jos vadovų, įkūrė žvejų-medžiotojų klubą „Nida", dirbo laikraščio „Nepriklausoma Lietuva" administratoriumi (laikraščio redaktorius buvo poetas Henrikas Nagys). 1986 m. išėjo į pensiją. Pirmą kartą į Lietuvą grįžo 1992 m., o 1994 m grįžo į Lietuvą visam laikui ir apsigyveno Vievyje, dalyvavo saviveikloje, Caritas veikloje. Nuo 1995 m. gyveno Pakalupės kaime, prie Viekšnių, globojamas brolio dukters.
Nuo 1940 m. birželio iki pat karo pabaigos A. Mylė rašė dienoraštį. 1995 m. Monrealyje išleista jo knyga „Užrašai 1940-1946 m.". Apdovanotas septyniais medaliais. 2004-05-13 apdovanotas Vyčio kryžiaus ordino Riterio kryžiumiu. Suteikti garbės šaulio ir kario savanorio vardai. Priklausė Lietuvos politinių kalinių sąjungai.
Šaltiniai
- Bernarda Plastinina. Kraštiečio prisiminimuose - šalies ir išeivijos istorija // Santarvė. - 2007. - Liep. 28. - Nr. 83. - P. 4, 10.
- Algimantas Muturas. Mažeikių šaulių tryliktoji. - Mažeikiai, 2008. - 200 p. - P. 151. ISBN 978-609-95019-0-1.
- Marius Stonys. Iš dvylikos sukilėlių jubiliejaus sulaukė tik vienas // Santarvė. - 2011. - Liep. 5. - Nr. 75. - P. 1,2.
- Augustas Mykė 1921-2014. Nekrologas // Būdas žemaičių. - 2014. - Lapkr. 28. - Nr. 91. - P. 2.