Alfonsas Kaikaris: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
(Naujas puslapis: '''KAIKARIS ALFONSAS''' (g. 1922-11-30 Laižuvoje), provizorius. 1947 m. baigęs Kauno universitetą iki 1951 metų jame dėstė. Nuo 1951 m. dėstė Kauno medicinos i...)
 
 
(nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''KAIKARIS ALFONSAS''' (g. 1922-11-30 [[Laižuva|Laižuvoje]]), provizorius.
[[Vaizdas:Alfonsas Kaikaris.MKE.jpg|thumb|right|210px|Alfonsas Kaikaris]]
'''ALFONSAS KAIKARIS''' (g. 1922-11-30 Žagarėje – m. 1997-12-19 Kaune; palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse), provizorius-chemikas, farmacijos istorikas, muziejininkas.


1947 m. baigęs Kauno universitetą iki 1951 metų jame dėstė. Nuo 1951 m. dėstė Kauno medicinos institute. 1957-1963 m. Farmacijos fakulteto prodekanas, docentas (1978 m.). 1975 m. Kauno medicinos institute suorganizavo Lietuvos farmacijos muziejų. Paskelbė mokslinių straipsnių apie valerijono rūšių biologinę vertę, farmacijos darbo organizavimą, taip pat iš Lietuvos farmacijos istorijos.
==Biografija==
Pradinę mokyklą pradėjo lankyti Žagarėje, bet, tėvams nusipirkus vaistinę [[Laižuva|Laižuvos]] miestelyje, čia ir baigė pradinę mokyklą. 1934 m. įstojo į [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių valstybinę gimnaziją]], kurią baigė 1941 m. Mokydamasis Mažeikiuose buvo aktyvus [[Skautai|skautas]], gimnazijoje organizavo vieno veiksmo vaidinimus, už tai buvo apdovanotas gimnazijos direktoriaus pagyrimo raštu. 1942 m. sausio mėn. priimtas laisvuoju klausytoju į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Farmacijos skyriaus pirmą kursą. 1943 m. kovo mėn. vokiečių okupantams uždarius universitetą, A. Kaikaris, padedant Mažeikių vaistinės vedėjai [[Motuzaitė Eugenija|E. Motuzaitei]], priimtas dirbti vaistinės asistentu-praktikantu. 1944 m. lapkričio mėn. grįžo į Kauną tęsti studijų. 1947 m. birželio 30 d. baigė Farmacijos fakultetą ir gavo provizoriaus - chemiko vaistininko diplomą. 1947–1997 m. dėstė Kauno medicinos akademijoje (iki 1950 m. Kauno universitetas, 1950–1989 m. Kauno medicinos institutas); nuo 1978 m. docentas. 1957–1963 m. Farmacijos ir stomatologijos fakulteto prodekanas, 1964–1987 m. Lietuvos farmacininkų mokslinės draugijos narys, Farmacijos istorijos sekcijos vadovas<ref>[http://www.vaistai.lt/fondas/apie_doc.html A. Kaikario paramos fondas.]</ref>.


== Šaltiniai ==
1957 m. pradėjo rinkti Lietuvos farmacijos istorijos artefaktus. 1957 m. Kauno medicinos institute įkūrė Lietuvos farmacijos muziejų (nuo 1985 m. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus). Surinko apie 10 000 muziejinių vertybių. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių apie valerijono rūšių biologinę vertę, jų standartizaciją, fiziologines savybes, apie farmacijos specialistų rengimą, jų darbo organizavimą, taip pat straipsnių Lietuvos farmacijos istorijos klausimais. 1988 m. Latvijos medicinos istorijos muziejus A. Kaikarį apdovanojo Paulio Stradinio vardo premija. Parašė knygą „Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai" (2000).
 
== Bibliografija ==
* Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai, 2000 m.
 
{{reflist}}
<small>
<small>
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 170.
* Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 170.

Dabartinė 18:42, 25 kovo 2014 versija

Alfonsas Kaikaris

ALFONSAS KAIKARIS (g. 1922-11-30 Žagarėje – m. 1997-12-19 Kaune; palaidotas Kaune, Panemunės kapinėse), provizorius-chemikas, farmacijos istorikas, muziejininkas.

Biografija

Pradinę mokyklą pradėjo lankyti Žagarėje, bet, tėvams nusipirkus vaistinę Laižuvos miestelyje, čia ir baigė pradinę mokyklą. 1934 m. įstojo į Mažeikių valstybinę gimnaziją, kurią baigė 1941 m. Mokydamasis Mažeikiuose buvo aktyvus skautas, gimnazijoje organizavo vieno veiksmo vaidinimus, už tai buvo apdovanotas gimnazijos direktoriaus pagyrimo raštu. 1942 m. sausio mėn. priimtas laisvuoju klausytoju į Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą, Farmacijos skyriaus pirmą kursą. 1943 m. kovo mėn. vokiečių okupantams uždarius universitetą, A. Kaikaris, padedant Mažeikių vaistinės vedėjai E. Motuzaitei, priimtas dirbti vaistinės asistentu-praktikantu. 1944 m. lapkričio mėn. grįžo į Kauną tęsti studijų. 1947 m. birželio 30 d. baigė Farmacijos fakultetą ir gavo provizoriaus - chemiko vaistininko diplomą. 1947–1997 m. dėstė Kauno medicinos akademijoje (iki 1950 m. Kauno universitetas, 1950–1989 m. Kauno medicinos institutas); nuo 1978 m. docentas. 1957–1963 m. Farmacijos ir stomatologijos fakulteto prodekanas, 1964–1987 m. Lietuvos farmacininkų mokslinės draugijos narys, Farmacijos istorijos sekcijos vadovas[1].

1957 m. pradėjo rinkti Lietuvos farmacijos istorijos artefaktus. 1957 m. Kauno medicinos institute įkūrė Lietuvos farmacijos muziejų (nuo 1985 m. Lietuvos medicinos ir farmacijos istorijos muziejus). Surinko apie 10 000 muziejinių vertybių. Paskelbė apie 70 mokslinių straipsnių apie valerijono rūšių biologinę vertę, jų standartizaciją, fiziologines savybes, apie farmacijos specialistų rengimą, jų darbo organizavimą, taip pat straipsnių Lietuvos farmacijos istorijos klausimais. 1988 m. Latvijos medicinos istorijos muziejus A. Kaikarį apdovanojo Paulio Stradinio vardo premija. Parašė knygą „Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai" (2000).

Bibliografija

  • Lietuvos farmacijos istorija. Atsiminimai, 2000 m.

Šaltiniai

  • Tarybų Lietuvos enciklopedija. - V., 1986. - T. 2. - P. 170.