Skautai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

SKAUTAI, savanoriškas, pelno nesiekiantis jaunimo judėjimas, kurio pagrindinis tikslas - išugdyti pilietišką jaunuolį. Duodami įžadus, mokydamiesi, bendraudami, atlikdami įvairiasuias užduotis, skautai įgyje gyvenimo patirties, pasitikėjimo savimi, bendradarbiavimo, atsakingumo įgūdžių.

Istorija

Mažeikiuose skautai pradėjo organizuotis 1923-04-20. Tada įkurta Prutenio ir Vaidevučio draugovė [1]. 1924 m. gegužės 28 d. skautų draugovė įkurta ir tuometinėje vidurinėje mokykloje (šią datą galima laikyti skautų organizacijos įkurimo data gimnazijoje), padedant gimnazijos direktoriui M. Račkauskui ir mokytojai Vladai Stasiulytei. Iš pradžių buvo sudaryta mišri skaučių ir skautų skiltis, kuriai vadovavo mokinys Alfonsas Simonavičius, o lapkričio 1 d. - skautų ateitininkų draugovė. 1924 m. lapkričio 16 d. gimnazijos skautės sudarė atskirą „Živilės" draugovę. Pirmoji draugovininkė buvo mokinė Br. Šapkauskaitė. Prie šios draugovės veikė atskira miesto skaučių „Pempių" skiltis, vadovaujama G. Butkevičiūtės. Šią skiltį nuolat didino išeinančios iš gimnazijos skautės. 1933 m. „Pempių" skiltis išaugo į „Audronės" draugovę, kuriai nuo 1935 m. vadovavo O. Kesminaitė-Norkuvienė [2].

1925 m. mieste veikė jūros ir sausumos skautų kuopelės. 1926 m. jūros skautų draugovė bandė išleisti savo laikraštėlį. Jūros skautai 1926 m. balandžio 24 d. mokyklos salėje surengė šeimynišką vakarėlį [3].

1925 m. balandžio 23 d. skautai šventė viso pasaulio skautų patrono šv. Jurgio dieną. Mažeikių parapijos skautai rinkosi į gimnazijos kiemą, čia susirikiavę, patraukė į Rausčio pušynėlį, esantį ant Ventos upės kranto. Čia skautas Titas papasakojo apie šv. Jurgį ir šios dienos šventę, aptartas 1925 m. Lietuvos skautininkų suvažiavimas [4]. Tačiau kurį laiką šios organizacijos veikla mieste buvo silpna. Pirmieji realaus darbo griebėsi atskira „Gandrų" skiltis. Ji įsirengė knygų ryšyklą, o 1927 m. suorganizavo stovyklą [5]. 1926-03-01 „Kęstučio" skautų draugovė prašėsi leidimo įkurti sausumos skautų draugovę bei surengti sueigą [6]. 1928 m. balandžio 21 d. „Živilės“ draugovė ir atskira „Gandrų“ skiltis gimnazijos salėje surengė šeimyninį vakarą. Gautas pelnas paskirtas vykti į Lietuvos skautų stovyklą [7]. „Gandrų“ skiltyje 1927 m. buvo 10 narių, kuriuos sudarė vien aukštesniųjų klasių berniukai. Ši skiltis buvo vieninga, draugiška, gerai sutarė ir laikėsi devizo – kur vienas, ten ir visi. Vienintelė iš rajono skautų ši skiltis 1928 m. dalyvavo Lietuvos skautų stovykloje [8]. Skautų veiklą mokykloje buvo pavesta prižiūrėti gimnastikos mokytojui V. Banevičiui[9]. Tais metais veikė dvi skautų draugovės (berniukų ir mergaičių)[10].

1928 m. balandžio 21 d. „Živilės" draugovė ir „Gandrų skiltis" mokykloje surengė šeimyninį vakarą, kurio 10 proc. gauto pelno paskirta gimnazijos scenos remontui [11]. Gegužės 20 d. skautų šventę ir viešą vakarą surengė mokinių „Vytauto" skautų draugovė. Renginys vyko Mažeikių apskrities valdybos salėje [12]. 1929 m. balandžio 28 d. skautai gimnazijos salėje surengė iškilmingą sueigą, o gegužės 11 d. - šeimyninį vakarą [13].

1929 m. sausio atskilusi „Gandrų“ skiltis ir Vytauto draugovė susijungė į naują „Vingėlos“ draugovę, kurioje suburtos trys skiltys po dešimt skautų kiekvienoje. Draugovės vado pareigos patikėtos A. Sakalauskui [14]. 1931 m. draugovėje buvo 35 nariai. Jai vadovavo Antanas Osteika, nuo 1933 m. kovo 18 d. - J. Žižys [15]. Kitoje gimnazijos „Živilės“ draugovėje buvo 30 skautų ir jai vadovavo Kensminaitė [16]. Ši draugovė Mažeikiuose buvo viena iš veikliausių. Mažeikiuose buvo įkurtas bendras skautų štabas, jo viršininkas E. Jansonas, adjutantas vyr. valtininkas Gedgauda. 1932 m. Vingėlos draugovės adjutantas buvo skiltininkas Juozas Sidabras.

1933 m. gruodžio 2 d. paremti vietos skautus buvo suruoštas vakaras. Gimnazijos mokytojas J. Žižys subūrė vietos artistus ir pastatė veikalą „Buities sonata“, mokytojas J. Narsutis vadovavo skaučių chorui. Kitą dieną visos skautų organizacijos sujungtos į Mažeikių rajono vietininkiją, vienijančią 18 įvairių skautų būrelių. Jai vadovavo gimnazijos direktorius Juozas Rainys. Anksčiau Mažeikių apskrities skautai priklausė Šiaulių rajono tuntui [17].

1933 m. „Živilės" draugovė, vadovaujama J. Rainienės, žymiai padidėjo ir 1934 m. ją teko perskirti į dvi. Naujoji draugovė pavadinta „Gražinos" vardu. Draugovininkės pareigas eina mokytoja Anastazija Bucevičienė, o „Živilės" draugovininkės pareigas - E. Motuzaitė[18].

1934 m. draugovėje buvo 96 mokiniai, 1935 m. - 90 mokinių. Šiai organizacijai priklausė ir keletas mokytojų. Skautai rengdavo išvykas, susitikimus su kitų gimnazijų skautais [19]. 1936 m. mokytojas A. Svietlauskas vadovavo skautų stovyklai, o gimnazijos direktorius J. Rainys 1937 m. balandžio 2-3 d.d. Kaune dalyvavo skautų vadų suvažiavime [20],[21].

Gimnazijos skautų veikla taip išsiplėte, kad 1934 metais įsteigti net trys nauji būreliai. Iš Vingėlos draugovės sudarytos dvi. Naujosios L.K. Margirio draugovės draugininku paskirtas gimnazijos mokytojas skautas A. Svetlauskas. Įsisteigė ir atskira vyskupo Motiejaus Valančiaus vardu skautų vyčių būrelis, kuriam vadovavo paskiltininkas P. Raudys. Būrelį sudaro 7 nariai, iš kurių 5 skautai vyčiai ir 2 kandidatai – visi aštuntokai. Tai buvo pirmasis Mažeikių rajono tunte skaučių vyčių būrelis. Persiformavo ir skautės. Iš „Živilės" draugovės sudarytos taip pat dvi. Naujosios draugovės vadove paskirta gimnazijos mokytoja skautė A. Bucevičienė. Tokiu būdu gimnazijoje veikė penki skautų rateliai [22]. 1935-01-31 gimnazijoje buvo 96 skautai, susiskirstę į keturias draugoves. I kl. buvo 10, II kl. - 30, III kl. - 16, IV kl. - 8, V kl. 9, VI kl. - 8, VII kl. - 8 ir VIII kl. - 7 skautai. Jiems vadovavo tautininkas, gimanzijos direktorius J. Rainys ir draugininkai mokytojai A. Bucevičienė, H. Bucevičius, A. Svetlauskas ir paskautininkė J. Rainienė. Skautai stovyklavo, organizavo išvykas [23]. 1935 m. balandžio 23 d. Lietuvos skautų sąjungos Šefo aktu Nr.9, šv. Jurgio šventės proga, į paskautininkio laipsnį pakeliami Mažeikių tunto vyresnieji skiltiniai Genė Butkevičiūtė ir Antanas Svetlauskas [24]. Gimnazijos mokytojai ypač talkino skautams. Štai E. Jakutytė 1936 metais organizavo skaučių rankų darbų ir virimo kursus [25]. 1937 m. Vingėlos draugovė ketino išleisti savo laikraštėlį, ji organizavo iškylas į gamtą, rengė sueigas, konkursus, turėjo ir savo bibliotekėlę, kurioje sutelkė per šimtą knygų, iš jų 20 skautiško turinio. Šioje draugovėje veikė trys skiltys [26], [27], [28].

1938-12-18 Mažeikiuose įvyko skautijos 20 metų ir Mažeikių skautų 15 metų minėjimas. Į minėjimą atvyko skautų brolijos vadas vyr. skiltininkas pulkininkas J. Šarauskas ir seserijos vadijos atstovė Ševelinskaitė. Ta proga skautų rėmėjai Valansevičienė, Sadauskis ir A. Paltarokas buvo apdovanoti svastikos ordinais, o skautų kandidatų būrelis davė įžodį. Keliolika skautų vadovų buvo pakelti į aukštesnį laipsnį. Po oficialios dalies įvyko šeimyninis pobūvis. 1939-01-14 gimnazijoje jūrų skautai paminėjo Mažosios Lietuvos prijungimo prie Lietuvos šventę. Renginyje A. Bielkevičius pristė kūrinį „Klaipėdos istorija“, A. Janušauskis - „Mūsų laivynas“, K. Želvys - „Įspūdžiai [29]. 1939 m. sausio 15 d. suėjo vieneri metai, kai Mažeikių valstybinėje gimnazijoje įsisteigė jūrų skautai. Laivas neteko laivo vado J. Jagučio, nes jis buvo nepaprastai energingas ir atsidavęs idėjos darbuotojas [30].

1939 m. vasario 4 d. gimnazijos skautų „Vingėlos" draugovė paminėjo savo veiklos dešimtmetį, kuriame dalyvavo gimnazijos direktorius Povilas Štuopis, tuntininkas paskiltininkas H. Bucevičius ir būrelis moksleivių. Buvo pristatyta draugovės istorija, suvaidintas pačių skautų parašytas dviejų veiksmų veikaliukas „Nors mirti, bet artimui nelaimėje padėti“, padeklamuoti eilėraščiai [31]. Kovo 1 d. I-oji „Vingėlos" draugovė paskelbė „karą“ jauniesiems rūkoriams. Pirmoji ataka buvo pradėta įvairiais plakatais, rodančiais rūkymo kenksmingumą. Kovo 25 d. įvyko disputas, kurį laimėjo „Vingėlos" draugovė, įrodydama rūkymo kenksmingumą [32].

Kitai gimnazijos „Živilės" draugovei vadovavo mokytoja M. Šlekienė. Buvo paskelbti du konkursai: draugovės tradicinės dainos ir deklamuoti eilėraščius [33]. 1939 m. lapkričio 19 d. „Živilės" draugovė šventė savo draugovės šešerių metų sukaktį. Ta proga įvyko sueiga, kurioje apsilankė tuntininkai O. Zailskienė H. Bucevičius [34].

1939 m. „Vingėlos" draugovės vyr. skiltininkas K. Dragūnas pasitraukė iš pareigų. Nauju paskirtas skiltininkas B. Balkevičius, adjutantu paliktas skiltininkas K. Juknevičius. Buvo numatyta prie Ventos kranto, Kirkų k. pušyne, surengti „Vingėlos" draugovės stovyklą [35]. Rugsėjo 6 d. įvyko „Vingėlos" draugovės sueiga. Sueigoje dalyvavo ir tuntininkas H. Bucevičius, kuris papasakojo, kuriais keliais skautai turi eiti. Šiais mokslo metais vingėliečiai, nors ir nebeturi vyr. skiltininko K. Dragūno, savo veiklos nesumažino, o dar aktyviau ją ėmė plėtoti [36]. Spalio 22 d. surengė išvyką į mišką. Išvykos metu buvo atlikti pratimai lauko telefonu, susipažįstama su įvairiomis ryšių priemonėmis. „Vingėlos" draugovėje yra atskira ryšininkų skiltis, kurios skiltininkas A. Mimavičius, paskiltininkis – A. Kaikaris[37]. 1939 m. „Vingėlos" draugovė vilniečiams mokiniams surinko didoką skaičių mokslo knygų [38].

1940 m. draugovės vadu paskirtas draugovės adjutantas skiltininkas K. Juknevičius (VIII kl.), adjutantu – „Lapinų" skiltininkas Povilas Stelinis (VI kl.), o „Lapinų" skilties skiltininku paskirtas A. Kaikaras (VI kl.). Iš „Vingėlos" paskelbto konkurso paaiškėjo, kad pažangiausias mokinys draugovėje buvo A. Kaikaras. Jam paskirta buv. draugininko (vėliau karo eksperto) vyr. skiltininko K. Dragūno skirta dovana – knyga „Skautybė berniukams". Sausio 20 d. gimnazijos skautai surengė vakarą. Programoje pristatyta inscenizacija V. Kudirkos „Viršininkai“, savo kūrybą skaitė D. Remys (II kl.), P. Stelinis (VI kl.) ir A. Janušauskas (VII kl.) [39]. 1940 m. „Vingėlos" draugovėje buvo 37 nariai.

1940 m. kovo 3 d. „Vingėlos" draugovė surengė Šv. Kazimiero šventės minėjimą. Minėjimo metu 8 vingėliečiai skautai kandidatai davė įžodį. Jiems skauto kaklaraištį užrišo į renginį atvykęs tuntininkas H. Bucevičius ir skautas J. Žižys. Šventės proga nemažai vingėliečių išlaikė į aukštesnius skautiško patyrimo laipsnius ir įsigijo specialybes, varnėnams padarė daug inkilų. Nuo vasario 1 d. atidaryta Mažeikių tunto „Vingėlos" draugovės skaitykla ir knygynas. Vedėju paskirtas A. Virkietis. Be to, draugovė turėjo ir savo chorą[40], [41].

Jūrų skautai

Jau 1925 m. vasarą gimnazistas Albinas Milieška įkūrė jūros skautų skiltį, kuriai pats ir vadovavo. Vėliau ši skiltis buvo prijungta prie jau esančios skautų draugovės [42]. Vėl jūrų skautai Mažeikių gimnazijoje įsikūrė 1938-01-15. Į būrelį įstojo 15 kandidatų. Steigiamojoje sueigoje dalyvavo tuntininkas H. Bucevičius, būrelio globėjas mokytojas skautas J. Jagutis ir miesto jūrų skautų vadas vyr. valtininkas J. Šaulys. Valties vadu paskirtas skautas Algimantas Bielkevičius. Jūrų skautai kas savaitę organizavo sueigas, skaitė referatus jūrininkystės ir skautiško auklėjimo termomis. Iš jūrų skautų buvo sudaryta atskira krepšinio komanda, kuri varžybose nugalėjo Mažeikių rinktinę. Gegužės mėn. gimnazijos jūros skautai įsigijo valtį, kuria Ventos upėje atliko plaukojimus ir trumpesnio pobūdžio keliones. Be to, šie skautai įsigijo ir uniformas. Beveik visi gabesnieji Mažeikių gimnazijos moksleiviai priklauso jūrų skautams. Vasarą tautinėje stovykloje stovyklavo pusė visų jūrų skautų, kur gerai užsirekomendavo. Rugsėjo 17 d. jūrų skautai gimnazijoje suruošė vakarą su grynai skautiška programa. 1939 m. vasarą atliko kelionę Venta Mažeikiai-Kuldiga ir atgal [43], [44].Iš buvusios Mažeikių valst. gimnazijos atsiskyrusioa jūrų skautų „Narų" valties sudarytas D.L.K. Švitrigailos laivas. Laivo vadu paskirtas mokytojas J. Jagutis, laivo adjutantu Alg. Bielkevičius (VIb kl.). Sudarytos dvi valtys: I valties vadu paskirtas Z. Nainys (VIb kl.), o II – Al. Jurkūnas (V b kl.). Lapkričio 12 d. skautų vyčių būrelis, kartu su jūrų skautais, suruošė gimnazijoje vakarą. Buvo pastatyta misterija „Padavimas apie šv. Kazimierą“. Be to, jungtinis jūrų skautų ir skautų vyčių choras padainavo keletą dainelių. Vaidinimą režisavo ir chorui vadovavo mokyt. A. Baranauskas. Skautės taip pat neatsiliko ir lapkričio 26 d. gimnazijoje suruošė vakarą [45].

1938 m. lapkričio 8 d. mokytojų posėdyje buvo pritarta jūrų skautų draugovės sumanymui išleisti laikraštėlį „Žuvėdra". Už laikraštėlį atsakingas paskirtas tuntininkas mokyt. H. Bucevičius [46]. 1938-12-18 Mažeikių gimnazijos jūrų skautų Jurgelevičiaus laivas išleido laikraštėlį „Žuvėdrą“, kuris susilaukė labai didelio susidomėjimo, nes išplatinta per 200 egz. Laikraštėlį buvo numatyta leisti kas mėnesį. Jį redagavo A. Janušauskas (VI kl. mokinys). 1939-02-16 išleistas antrasis numeris [47]. 1939 m. spalio 21 d. gimnazijos jūrų skautų Jurgelevičiaus laivas surengė pasilinksminimą. Jūrų skautas A. Bielkevičius pasidalijo savo įspūdžiais iš Vilniaus. Be to, buvo suvaidintas vaizdelis iš moksleivių gyvenimo „Dvejetukai valsą šoka“ [48]. 1932 m. gimnazijos jūrų skautų Jurgelevičiaus laivo vadu paskirtas K. Želvys (VII kl.), adjutantu – Jurkūnas (VI kl.) [49].

Jūrų skautų veikla nutraukta 1940 m. liepos 20 d. ministro pirmininko Justo Paleckio ir ministro pirmininko pavaduotojo Vinco Krėvės-Mickevičiaus pasirašytu Lietuvos skautų sąjungos likvidavimo įstatymu.

Skautai nuo 1991 metų

Mažeikiuose įsikūrusiai „Žemynos" draugovei priklauso apie 60 skautų (Mažeikių draugovės vadovė Gintarė Valterytė)[50].

Šaltiniai

  1. ↑ J.Žemaitis. Mažeikių skautams 15 metų // Skautų aidas. – 1938. – Nr. 21. – P. 439
  2. ↑ S. L. Mažeikių skautai-skautės. Iš skaučių istorijos // Vakarai. - 1937. - Geg. 5. - Nr. 102.
  3. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 61, l. 71. - Mažeikių gimnazijos pedagogų tarybos narių 1927-03-31 posėdžio protokolas Nr. 18.
  4. ↑ Verkianti širdis. Šv. Jurgio šventė // Skautų aidas. – 1925. – Nr. 23. – P. 23.
  5. ↑ Pavyzdingi gandrai // Skautų aidas. – 1928. – Nr. 1. – P. 14.
  6. ↑ Mažeikių muziejus: DV-2, l. 23.
  7. ↑ Ilgesys. Mažeikiai // Skautų aidas. – 1928. – Nr. 3. – P. 16.
  8. ↑ Ilgesys. Mažeikiai // Skautų aidas. – 1928. – Nr. 5. – P. 32.
  9. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 61, l. 14. - Mažeikių gimnazijos pedagogų tarybos narių 1926-01-26 posėdžio protokolas Nr. 14.
  10. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 61, l. 67. - Mažeikių gimnazijos pedagogų tarybos narių 1927-03-05 posėdžio protokolas Nr. 16.
  11. ↑ Mažeikių muziejus: DV-13, l. 12. - Mažeikių gimnazijos pedagogų tarybos narių 1928-03-29 posėdžio protokolas Nr. 13.
  12. ↑ Mažeikių muziejus: DV-13, l. 14. - Mažeikių gimnazijos pedagogų tarybos narių 1928-05-10 posėdžio protokolas Nr. 15.
  13. ↑ Mažeikių muziejus: DV-13, l. 56. - Mažeikių gimnazijos pedagogų tarybos narių 1929-04-25 posėdžio protokolas Nr. 16.
  14. ↑ Buvęs gandras. Kad daugiau nuveiktų – susijungė // Skautų aidas. – 1929. – Nr. 2. – P. 15.
  15. ↑ . Koresp. Petras. Mažeikiai // Skautų aidas. – 1933. – Nr. 4. – P. 38.
  16. ↑ A.I. Mažeikių skautai // Skautų aidas. – 1931. – Nr.4. – P. 19.
  17. ↑ Skilt. Petriokas. Mažeikiai - naujasis tuntas // Skautų aidas. – 1934. – Nr. 1. – P. 22.
  18. ↑ Vakarai. - 1937. - Geg. 5. - Nr. 102.
  19. ↑ Skautų aidas. - 1931. - Kov. 15. - Nr. 5(62)
  20. ↑ MMRG muziejus: Mažeikių Valdžios gimnazijos pedagogų tarybos narių posėdžių protokolai (1934-1938). - Protokolas Nr. 22, 1936 m. birželio 12 d.
  21. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 58, l. 67.
  22. ↑ Alys. Mažeikių tuntas // Skautų aidas. – 1934. – Nr. 21. – P. 390.
  23. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 73, l. 28.
  24. ↑ Skautų aidas. – 1935. – Nr. 8. – P. 121.
  25. ↑ Skautų aidas. – 1936. – Nr. 5. – P. 160.
  26. ↑ L.Š. Mažeikiai // Skautų aidas. - 1937. – Nr. 4. – P. 84.
  27. ↑ J.S. Mažeikiečiai // Skautų aidas. – 1937. – Nr. 7. – P. 158
  28. ↑ Sakalas. Mažeikiai // Skautų aidas. – 1937. – Nr. 12. – P. 267
  29. ↑ Mažeikių rajonas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 2. – P. 49
  30. ↑ A.B. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 3. – P.69.
  31. ↑ JiS ir Vanagėlis. Mažeikių rajonas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 5. – P. 124
  32. ↑ B. Balkevičius. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 8. – P. 205
  33. ↑ O.Š. Mažeikių skaučių tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 9. – P. 235
  34. ↑ K. Ž. Mažeikių skaučių tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 23. – P. 492.
  35. ↑ JiS. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 9. – P. 235
  36. ↑ JiS. Skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 173. – P. 363.
  37. ↑ JiS. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 20. – P. 422
  38. ↑ J. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 23. – P. 492.
  39. ↑ Bimbalas. Mažeikių rajonas // Skautų aidas. – 1940. – Nr. 5. – P. 101
  40. ↑ Vingėlietis. Mažeikių rajonas // Skautų aidas. – 1940. – Nr. 7. – P. 145.
  41. ↑ P-s. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1940. – Nr. 9. – P. 180
  42. ↑ Mažeikių muziejus: F. 1, ap. 1, b. 81, l. 130.
  43. ↑ Ventos ašara. Mažeikių skautų ir skaučių tuntas // Skautų aidas. – 1938. – Nr. 4. – P. 86
  44. ↑ Mar. Mažeikių gimnazijos jūrų skautų veikimas // Skautų aidas. – 1938. – Nr. 20. – P. 416.
  45. ↑ B. Iš Mažeikių padangės // Skautų aidas. – 1938. – Nr. 24. – P. 506.
  46. ↑ Mažeikių muziejus: DV-14, l. 12. - Mažeikių gimnazijos pedagogų tarybos narių 1938-11-08 protokolas Nr. 5.
  47. ↑ Nauji skautiški leidiniai. Žuvėdra // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 4. – P. 108.
  48. ↑ H. La. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 21. – P. 445.
  49. ↑ J. Mažeikių skautų tuntas // Skautų aidas. – 1939. – Nr. 23. – P. 492.
  50. ↑ Monika Kriščiūnaitė. Mažeikiškių draugovė šurmuliuoja jubiliejinėje skautų stovykloje // Santarvė. - 2013. - Liep. 13. - Nr. 77. - P. 5.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Skautai&oldid=40602“