Šablonas:Pildomi straipsniai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Griežės bažnyčios krikšto knygos fragmentas, kuriame įrašas apie K. Zalės krikštijimą: 1888 metų 6 lapkričio Griežės kunigas V. Titelbahs pakrikštijo „16 spalio 4 valandą po pietų gimusį Johaną Karlį Leonardą, evangelikų liuteronų konfesijai priklausančio Mažeikių mūrininko Frico Zalitės ir jo žmonos Ilzės sūnų". Krikštatėviai buvo jaunas vaikinas Janis Zalyte, namų meistras Karlis Snikers ir jauna mergina Jule Brigenieka.

ZALĖ KARLIS, Kārlis Zāle, pilnai Johanas Karlis Leonhardas Zalite (g. 1888-10-28 Mažeikiuose - 1942-02-19 Inčukalns, Latvija; palaidotas Rygoje Brolių (karių) kapinėse), latvių monumentaliosios skulptūros pradininkas ir žymiausias šios srities atstovas. Gimė Mažeikiuose dirbusio mūrininko šeimoje. Paliko Mažeikius dar kūdikystėje, vaikystę praleido Liepojoje. 1917-1920 m. mokėsi Petrogrado dailės akademijoje. Po mokslų Rusijoje ir Vokietijoje grįžo į Rygą. 1936-1942 m. dėstė Latvijos dailės akademijoje; 1936 m. suteiktas profesoriaus vardas.

Žymiausi darbai – Laisvės paminklas Rygoje (1935 m.), Rygos brolių kapų skulptūros (1924-1936 m. ) ir kt.


Julija Gramalienė, 2008-07-26

GRAMALIENĖ - BARKAUSKAITĖ JULIJA (g. 1917-06-18 Petraičių k. - m. 2010-08-11 Židikuose), žemaičių dainininkė ir tautosakos pateikėja. Nuo 1988 m. gyveno Židikuose.

Meilę dainai ir pasakotojos talentą paveldėjo iš savo senelio giedotojo Juozapo Slyčio, kuris mirė sulaukęs 90 metų amžiaus. Taip pat daug dainų išmoko iš mamos ir senelės. Židikų kultūros namuose lankė etnografinį ansamblį, kuriame dainavo savo išmoktas dainas. Iš jos tautosaką užrašė Židikų vidurinės mokyklos mokiniai, tautosakos rinkėjai iš Vilniaus, Klaipėdos, Palangos, Telšių, Mažeikių, Vykintas Vaitkevičius, Viktorija Daujotytė ir kt.

2008 m. ansamblis „Alksna" išleido knygelę (68 psl.) su kompaktine ploktštele „Nedieliuos rytieli", kurioje pateikta senųjų Mažeikių krašto tautosakos pateikėjų Kazio Sidabro (1900-1989), Justinos Radvilienės (1909-2006) ir Julijos Gramalienės (1917-) dainos, rateliai, pasakojimai. Iš viso leidinyje pateikti 29 kūrinių tekstai, o kompaktinėje plokštelėje jų įrašai.


Keršoji meškutė

KERŠOJI MEŠKUTĖ (Arctia caja) - meškučių (Arctiidae) šeimos drugys.

Dydis 50-80 mm. Priekiniai sparnai tamsiai rudi, suskaidyti baltomis vingiuotomis juostomis. Be to, priekiniame pakraštyje yra dvi pleišto formos baltos dėmės. Užpakaliniai sparnai gelsvai rausvi, ant jų yra 5 melsvai juodos dėmės. Galva ir krūtinė tamsiai rudos spalvos. Pilvelis raudonas su juodomis dėmelėmis. Drugiai skraido nuo birželio pradžios iki rugpjūčio pabaigos. Noriai skrenda prie lempų. Įprastas parkuose, soduose, neretas gyvenvietėse.


Balėnėlis

BALĖNĖLIS, ežeras Šerkšnėnų seniūnijoje, Mažeikių ir Telšių rajonų pasienyje. Iš ežero išteka Viešetė, netoli jo, rytiniu pakraščiu, teka Pievys. Prie ežero yra Balėnėlių kaimas, kurio dalis priklauso Telšių raj.


Mažeikių jaunųjų gamtininkų stotis

MAŽEIKIŲ JAUNŲJŲ GAMTININKŲ STOTIS (JGS), mokinių neformaliojo ugdymo mokykla. Nuo 2010 m. birželio 1 d. reorganizuota Mažeikių rajono savivaldybės tarybos 2010-02-26 sprendimu Nr. T1-79. Visas sukauptas turtas atiteko Moksleivių namams, priimta ten dirbti tik trys darbuotojai (iš 10).

1984 m. architektas R. Štakonas suprojektavo Gamtininkų stoties pastatą. Statybą vykdė ETG. Mažeikių vykdomojo komiteto 1985-11-06 potvarkiu Nr.433, kurį pasirašė Vykdomojo komiteto pirmininkas Z. Mačernis, nuo 1985 m. lapkričio 1 d. įsteigiama Jaunųjų gamtininkų stotis, skiriant patalpas Laisvės g. 30 a. Tačiau statybos ir remonto darbai nebuvo užbaigti, todėl JGS negalėjo normaliai dirbti. 1986-06-01 komisija, kurios sudėtytje buvo JGS direktorė Irena Varnienė (direktore paskirta 1986-03-29), ETG kapitalinės statybos viršininkas E. Radavičius ir „Lietžemūktechnikos" valdytojo pavaduotojas Gauronskis, pasirašė JGS pastato priėmimo aktą, nors dar nebuvo užbaigti vidaus ir lauko elektrifikavimo darbai. 1985-12-29 patvirtinti du etatai: direktoriaus ir metodininko, o nuo 1986 m. rugsėjo 1 d. - trys. Jau 1986 m. gegužės mėn. buvo sukomplektuoti 6 būreliai, kurie veikė mokyklose.


Bugenių kaimo bendruomenės vietinės reikšmės saugomas gamtos paminklas - Bugenių ąžuolas

BUGENIŲ ĄŽUOLAS, saugomas vietinės reikšmės gamtos paminklas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Šerkšnės hidrografinio draustinio atkarpoje ties Bugenių k.

Ąžuolas yra dvikamienis. Vieno kamieno apimtis - 610 cm, kito - 380 cm. Medžio aukštis - 28 m. Yra ertmių kamieno pagrinde ir kamiene. 2010 m. šis medis pavadintas Bugenių ąžuolu ir įtrauktas į Asociacijos Bugenių kaimo bendruomenės vietinės reikšmės saugomų gamtos paminklų sąrašą.

Senieji vietos gyventojai pasakoja, jog senais laikais šis ąžuolas buvęs aptvertas apsaugine tvorele.