Šablonas:Šios savaitės straipsnis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
1 eilutė: 1 eilutė:
[[Vaizdas:Medvarle.MKE.2011-05-29.Nomedos.jpg|thumb|right|160px|Europinė medvarlė (''Hyla arborea'')]]}}
'''[[Europinė medvarlė|EUROPINĖ MEDVARLĖ]]''' (''Hyla arborea''), beuodegių varliagyvių (''Anura'') būrio, medvarlių (''Hylidae'') šeimos [[varliagyviai|varliagyvis]].
Kūnas iki 4,5 cm. Gyvena netoli vandens krūmuose ir medžiuose tarp lapų. Aktyvi prieblandoje. Minta įvairiais bestuburiais, ypač vabzdžiais. Žiemoja sausumoje, įvairiuose urveliuose, plyšiuose, įsirausia po nukritusiais lapais. Patelės išneršia apie 800-1000 ikrelių ir priklijuoja juos prie dugno augalijos. Buožgalviai baigia metamorfozę ir išlipa į krantą antroje liepos pusėje - rugpjūčio mėn.
Lietuvoje labai reta rūšis. Saugoma Berno konvencijos – II kategorija. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
2011 m. gegužės 29 d. medvarlė rasta ir pirmą kartą nufotografuota Mažeikių rajone, Dautarų miško vakariniame pakraštyje (Nomeda Vėlavičienė).
--------------
[[Vaizdas:Baublys.MKE.2009-10-10.jpg|thumb|right|160px|„Baublys" Kalupio kair. krante]]  
[[Vaizdas:Baublys.MKE.2009-10-10.jpg|thumb|right|160px|„Baublys" Kalupio kair. krante]]  
'''[[Viekšnių baublys|VIEKŠNIŲ BAUBLYS]]''', [[Viekšniai|Viekšnių]] vinkšnos muziejėlis ant [[Kalupis|Kalupio]] kranto.  
'''[[Viekšnių baublys|VIEKŠNIŲ BAUBLYS]]''', [[Viekšniai|Viekšnių]] vinkšnos muziejėlis ant [[Kalupis|Kalupio]] kranto.  
18 eilutė: 27 eilutė:
Mokėsi Barzdžių pradinėje ir Pavandenės vidurinėje mokyklose. Kauno kooperacijos technikume įsigijo prekių žinovės specialybę. Nuo 1981 m. dirbo Mažeikių statystikos skyriaus ekonomiste, po to - Mažeikių viešosios bibliotekos Naftininkų filialo vyr. bibliotekininke, nuo 2009 m. spalio 1 d. Viekšnių bibliotekoje. Pirmąjį paveikslą iš akmenėlių ir smėlio sukūrė 1995 m. ir pavadino „Su šv. Kalėdom". Kuria paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso surengė 43 autorines parodas, iš kurių šešias - užsienyje. Jos darbai eksponuoti 23 tautodailės parodose. 2005 metų pavasarį dalyvavo Prancūzijoje surengtoje akcijoje „Europos muziejų naktys“ (čia pristatė 12 savo paveikslų) ir iš jos parsivežė Prancūzijos muziejų direkcijos padėkos raštą.  
Mokėsi Barzdžių pradinėje ir Pavandenės vidurinėje mokyklose. Kauno kooperacijos technikume įsigijo prekių žinovės specialybę. Nuo 1981 m. dirbo Mažeikių statystikos skyriaus ekonomiste, po to - Mažeikių viešosios bibliotekos Naftininkų filialo vyr. bibliotekininke, nuo 2009 m. spalio 1 d. Viekšnių bibliotekoje. Pirmąjį paveikslą iš akmenėlių ir smėlio sukūrė 1995 m. ir pavadino „Su šv. Kalėdom". Kuria paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso surengė 43 autorines parodas, iš kurių šešias - užsienyje. Jos darbai eksponuoti 23 tautodailės parodose. 2005 metų pavasarį dalyvavo Prancūzijoje surengtoje akcijoje „Europos muziejų naktys“ (čia pristatė 12 savo paveikslų) ir iš jos parsivežė Prancūzijos muziejų direkcijos padėkos raštą.  
--------------------------
--------------------------
[[Vaizdas:Platycerus caraboides.Rimvydo.100514-07.jpg|thumb|160px|right|Žygiškasis elniavabalis]]
'''[[Žygiškasis elniavabalis|ŽYGIŠKASIS ELNIAVABALIS]]''' (''Platycerus caraboides'') - [[elniavabaliai|elniavabalių]] (''Lucanidae'') šeimos vabalas.
Dydis 10-14 mm. Kūnas pailgas, kiek išgaubtas, apatinė pusė blizganti, juoda, viršutinė - žalia, mėlyna, violetinė arba bronzinė. Patelės kojos kartias rusvos. Antsparniai taškuoti. Akys apskritos, priekakčio kraštu neperskitos. Patino pilvelyje yra pridėtinis šeštasis sternitas.
Lervos vystosi trūnijančioje įvairių lapuočių medžių (ąžuolo, uosios, alksnio, drebulės), rečiau pušies medienoje arba dirvojeprie trūnijančių šaknų. Išsiritę iš lėliukių rugpjūčio mėn. vabalai žiemoja lėliukių lopšeliuose. Skraido pavasarį. Apgraužia ąžuolų, drebulių aprogstančius pumpurus.
Aptinkama tik pavasarį.
----------------------

19:21, 30 gegužės 2011 versija

Europinė medvarlė (Hyla arborea)

}}

EUROPINĖ MEDVARLĖ (Hyla arborea), beuodegių varliagyvių (Anura) būrio, medvarlių (Hylidae) šeimos varliagyvis.

Kūnas iki 4,5 cm. Gyvena netoli vandens krūmuose ir medžiuose tarp lapų. Aktyvi prieblandoje. Minta įvairiais bestuburiais, ypač vabzdžiais. Žiemoja sausumoje, įvairiuose urveliuose, plyšiuose, įsirausia po nukritusiais lapais. Patelės išneršia apie 800-1000 ikrelių ir priklijuoja juos prie dugno augalijos. Buožgalviai baigia metamorfozę ir išlipa į krantą antroje liepos pusėje - rugpjūčio mėn.

Lietuvoje labai reta rūšis. Saugoma Berno konvencijos – II kategorija. Rūšis įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.

2011 m. gegužės 29 d. medvarlė rasta ir pirmą kartą nufotografuota Mažeikių rajone, Dautarų miško vakariniame pakraštyje (Nomeda Vėlavičienė).


„Baublys" Kalupio kair. krante

VIEKŠNIŲ BAUBLYS, Viekšnių vinkšnos muziejėlis ant Kalupio kranto.

Įrengtas nudžiūvus 7 m perimetro vinkšnai, kurios viduje po gaisro buvo susidariusi 2 m skersmens ertmė. Ant jos pritvirtinta lenta su užrašu „Viekšnių vinkšnų vinkšna". 2008 m. apdegusį kamieno vidų išvalė Alfonsas Videikis, kalvis Algirdas Stankus nukalė stogo viršūnei kryžių su vėtrunge - dūdą pučiančiu angelu, Vytautas Pakalniškis lentelėmis užklojo stogą.

2011 m. balandžio mėn. baublį pašventino Viekšnių parapijos klebonas Kęstutis Zybartas. Baublyje įrengta angeliukų kolekcija, kurioje apie dvi dešimtys didesnių ir mažesnių angeliukų iš medžio, keramikos, plastiko. Pats didžiausias aukso spalvos angelas rankoje laiko žvakidę, kuri įžiebiama ypatingais atvejais. Angeliukus surinko A. Videikis.


Tučiai

TUČIAI, kaimas Viekšnių seniūnijoje, 9 km į pietus nuo Viekšnių. Kaimas susideda iš kelių kaimų. Šiaurinė dalis, arčiau Viekšnių – Pirmieji Tučiai. Į pietus – Antrieji Tučiai. Dar toliau, į pietvakarius nuo Antrųjų Tučių, – Tretieji Tučiai ir Ketvirtieji Tučiai (Telšių rajone). XIX amžiuje Viekšnių valsčiuje buvo 4 Tučių kaimai ir 4 Tučių dvarai. Vėliau – 2 Tučių kaimai, Tučių dvaras ir Tučių palivarkas.

Rytuose ribojasi su Nerimdaičių, Dargužiškių ir Birbiliškės kaimais, pietuose - Nevarėnų, vakaruose - su Pievėnų k., šiaurinė riba eina ties Trimėsėdžio upeliu.

Gyventojų skaičius: 1923 m. Tučių dvare - 44, palivarke - 12 gyv., Tučių I k. - 25 ūkiai, 168 gyv., Tučių II k. - 23 ūkiai, 127 gyv., 1959 m. Tučių k. - 303, 1970 m. - 340 gyv., 1996 m. Tučių I k. - 34 ūkiai, 83 gyv., Tučių II k. - 11 ūkių, 16 gyv., 2001 m. Tučiai I - 76 gyv. (34 vyr., 42 mot.), Tučiai II - 20 gyv. (10 vyr., 10 mot.).


Sniegena Chriščinavičienė

CHRIŠČINAVIČIENĖ SNIEGENA (g. 1952-04-12 Telšių raj., Lingėnų k.), tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos narė (nuo 1999 m.), viekšniškių menininkų klubo „Spalvarnis" narė, rašytojos Marijos Pečkauskaitės-Šatrijos Raganos premijos laureatė.

Mokėsi Barzdžių pradinėje ir Pavandenės vidurinėje mokyklose. Kauno kooperacijos technikume įsigijo prekių žinovės specialybę. Nuo 1981 m. dirbo Mažeikių statystikos skyriaus ekonomiste, po to - Mažeikių viešosios bibliotekos Naftininkų filialo vyr. bibliotekininke, nuo 2009 m. spalio 1 d. Viekšnių bibliotekoje. Pirmąjį paveikslą iš akmenėlių ir smėlio sukūrė 1995 m. ir pavadino „Su šv. Kalėdom". Kuria paveikslus iš natūralių medžiagų: smėlio, žemės, molio, akmens, visiškai nenaudodama dažų. Iš viso surengė 43 autorines parodas, iš kurių šešias - užsienyje. Jos darbai eksponuoti 23 tautodailės parodose. 2005 metų pavasarį dalyvavo Prancūzijoje surengtoje akcijoje „Europos muziejų naktys“ (čia pristatė 12 savo paveikslų) ir iš jos parsivežė Prancūzijos muziejų direkcijos padėkos raštą.