Triskiautė žibuoklė

TRISKIAUTĖ ŽIBUOKLĖ, žibutė (Hepatica nobilis), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiametis augalas.

Triskiautė žibuoklė
Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis), Krakių k., 2008-03-09
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Vėdryniečiai Ranunculales
Šeima	Vėdryniniai Ranunculaceae
Gentis	Žibuoklė Hepatica
Rūšis	Triskiautė žibuoklė Hepatica nobilis Schreb. 1771

Aukštis apie 5-25 cm, šakniastiebis trumpas. Stiebas apaugęs ilgais minkštais plaukeliais. Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais; lakštai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis. Lapų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, o apatinė - violetinio atspalvio, ilgais, minkštais, šilkiškais plaukeliais. Pamatiniai lapai žiemojantys.

Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6-7, kurie melsvai violetiniai, išorinėje pusėje šviesesni. Nektarinių nėra, kuokelių daug, kurie su baltais ar rausvais koteliais ir beveik baltomis dulkinėmis. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu.

Žibuoklės žydi balandžio - gegužės mėn. Sėklas platina skruzdėlės.

Anksčiau žibuoklės buvo vartojamos medicinoje nuo skrandžio bei krūtinės ligų. Vaistams varojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai - žydėjimo pradžioje. Lapuose yra glikozidų, rauginių medžiagų, cukraus ir kt.

Auginamas darželiuose kaip dekoratyvinis augalas; yra išvestų dekoratyvinių formų.

Paplitmas Mažeikių rajone

Auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, pamiškėse. Dažna rūšis.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.