Triskiautė žibuoklė

Triskiautė žibuoklė
Triskiautė žibuoklė (Hepatica nobilis), Krakių k., 2008-03-09
Sistematika
Karalystė	Augalai Plantae
Skyrius	Magnolijūnai Magnoliophyta
Klasė	Magnolijainiai Magnoliopsida
Eilė	Vėdryniečiai Ranunculales
Šeima	Vėdryniniai Ranunculaceae
Gentis	Žibuoklė Hepatica
Rūšis	Triskiautė žibuoklė Hepatica nobilis Schreb. 1771

TRISKIAUTĖ ŽIBUOKLĖ, žibutė (Hepatica nobilis), vėdryninių (Ranunculaceae) šeimos daugiametis augalas.

Aukštis apie 5-25 cm, šakniastiebis trumpas. Stiebas apaugęs ilgais minkštais plaukeliais. Lapkočiai ilgi, apaugę ilgais švelniais plaukeliais; lakštai triskiaučiai, su širdiškais arba inkstiškais pagrindais ir plačiomis lygiakraštėmis skiautėmis. Lapų viršutinė pusė žalia, neplaukuota, o apatinė - violetinio atspalvio, ilgais, minkštais, šilkiškais plaukeliais. Pamatiniai lapai žiemojantys.

Žiedai pavieniai, vainiklapiai 6-7, kurie melsvai violetiniai, išorinėje pusėje šviesesni. Nektarinių nėra, kuokelių daug, kurie su baltais ar rausvais koteliais ir beveik baltomis dulkinėmis. Vaisiai pailgi, plaukuoti, su snapeliu.

Žibuoklės žydi balandžio - gegužės mėn. Sėklas platina skruzdėlės.

Anksčiau žibuoklės buvo vartojamos medicinoje nuo skrandžio bei krūtinės ligų. Vaistams varojama žolė, lapai ir žiedai. Lapai pjaunami tik jauni, be lapkočių, augalams peržydėjus, žiedai - žydėjimo pradžioje. Lapuose yra glikozidų, rauginių medžiagų, cukraus ir kt.

Auginamas darželiuose kaip dekoratyvinis augalas; yra išvestų dekoratyvinių formų.

Paplitmas Mažeikių rajone

Auga lapuočių, mišriuose ir spygliuočių miškuose, pamiškėse. Dažna rūšis.

Šaltiniai

• Mažeikių krašto gamta. Sud.: V. Malinauskas, J. Augustauskas, A. Mikuta. - V., 2000. - 128 p. - P. 120. ISBN 9986-767-02-1.