Sedos kultūros paveldo objektai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
S robotas: smulkūs taisymai |
||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''SEDOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI''' | '''SEDOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI''' | ||
{{rašomas}} | {{rašomas}} | ||
== Magazinas== | == Magazinas == | ||
[[Vaizdas:Seda.Magazinas.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Magazinas]] | [[Vaizdas:Seda.Magazinas.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Magazinas]] | ||
Sedos magazinas stovi miesto vakarinėje dalyje, [[Varduva|Varduvos]] upės dešiniajame krante, netoli [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko bažnyčios]]. Pastato galiniai fasadai orientuoti šiaurės - pietų kryptimis; pietinėje dalyje yra kelias į Ylakius. Spėjama, kad dabartinis mūrinis magazino pastatas yra pastatytas buvusio medinio tokios pat paskirties pastato vietoje<ref>Kleponytė D., Kondrataitė D. Sedos grūdų sandėlis // Seda. Žemaičių pareitis Nr. 5. - V., 1997. - 328 p. - P. 172 - 177.</ref>. | Sedos magazinas stovi miesto vakarinėje dalyje, [[Varduva|Varduvos]] upės dešiniajame krante, netoli [[Sedos Šv. Jono Nepomuko bažnyčia|Šv. Jono Nepomuko bažnyčios]]. Pastato galiniai fasadai orientuoti šiaurės - pietų kryptimis; pietinėje dalyje yra kelias į Ylakius. Spėjama, kad dabartinis mūrinis magazino pastatas yra pastatytas buvusio medinio tokios pat paskirties pastato vietoje<ref>Kleponytė D., Kondrataitė D. Sedos grūdų sandėlis // Seda. Žemaičių pareitis Nr. 5. - V., 1997. - 328 p. - P. 172 - 177.</ref>. | ||
Pastatas masyvus, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir priestatu, išsikišančiu rytinio šoninio fasado viduryje. Priestatas - dviejų aukštų. Stogas - pusvalminis. Ilgis - 27,90 m; plotis - 11,44 m; aukštis - 8,70 m. Plotas - 425 kv. m, kubatūra - 3097 kub. m. | Pastatas masyvus, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir priestatu, išsikišančiu rytinio šoninio fasado viduryje. Priestatas - dviejų aukštų. Stogas - pusvalminis. Ilgis - 27,90 m; plotis - 11,44 m; aukštis - 8,70 m. Plotas - 425 kv. m, kubatūra - 3097 kub. m. | ||
Magazinas pastatytas XIX a. II p. Sapiegų dvaro teritorijoje. XX a. I p. buvo valstybės žinioje Po karo pastatas buvo naudojamas kaip Rajkoopsąjungos sandėlis. Nuo 1974 m. - paminklų dirbtuvės. | Magazinas pastatytas XIX a. II p. Sapiegų dvaro teritorijoje. XX a. I p. buvo valstybės žinioje Po karo pastatas buvo naudojamas kaip Rajkoopsąjungos sandėlis. Nuo 1974 m. - paminklų dirbtuvės. | ||
| 30 eilutė: | 30 eilutė: | ||
== Koplytstulpis == | == Koplytstulpis == | ||
[[Vaizdas:Seda. Koplytstulpis.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|left|150px|Koplytstulpis]] | [[Vaizdas:Seda. Koplytstulpis.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|left|150px|Koplytstulpis]] | ||
Koplytstulpis, vad. ''Mūro kryžiumi'', yra miesto šiaurės rytinėje dalyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties 25 numeriu pažymėtu namu. Aukštis apie 8 m. Pagrindo ilgis 1,88, plotis - 1,88 m. Apie 6,5 m aukšyje yra koplytėlė, joje medinė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių". Stiebe yra dvi nišos, kuriose stovi po „Pietos" ir Marijos medinę skulptūrą. Virš jų, nuo gatvės pusės, ant stiebo yra pritvirtintas medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Stiebo viršutinėje dalyje yra skaičiai - 1900. | Koplytstulpis, vad. ''Mūro kryžiumi'', yra miesto šiaurės rytinėje dalyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties 25 numeriu pažymėtu namu. Aukštis apie 8 m. Pagrindo ilgis 1,88, plotis - 1,88 m. Apie 6,5 m aukšyje yra koplytėlė, joje medinė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių". Stiebe yra dvi nišos, kuriose stovi po „Pietos" ir Marijos medinę skulptūrą. Virš jų, nuo gatvės pusės, ant stiebo yra pritvirtintas medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Stiebo viršutinėje dalyje yra skaičiai - 1900. Koplytstulpio stogelis keturšlaitis, viršūnė baigiasi kryžiumi. | ||
Buvo pasakojama, kad koplytstulpis žymi vietą, kur anksčiau baisus ponas kardavęs žmones ir juos liepdavęs paprasčiausiai užakėti. Nukankintiems Gramauskienės sode, kur Varlupis įteka į Varduvą, buvo įrengtos kapinaitės. Anksčiau ten yra buvę keli mediniai kryžiai. Taip pat teigiama, kad šis koplytsulpis pastatytas 1900 m., kad saugotų miestelį nuo didžiausių žmonijos nelaimių: karų, marų, badų. Iš tikrųjų koplytsulpis pašventintas 1905-09-05 ir skirtas spaudos atgavimui pažymėti. Tarpukaryje paminklą aplankydavo su bažnytine procesija, prie jo buvo meldžiamasi, giedama | Buvo pasakojama, kad koplytstulpis žymi vietą, kur anksčiau baisus ponas kardavęs žmones ir juos liepdavęs paprasčiausiai užakėti. Nukankintiems Gramauskienės sode, kur Varlupis įteka į Varduvą, buvo įrengtos kapinaitės. Anksčiau ten yra buvę keli mediniai kryžiai. Taip pat teigiama, kad šis koplytsulpis pastatytas 1900 m., kad saugotų miestelį nuo didžiausių žmonijos nelaimių: karų, marų, badų. Iš tikrųjų koplytsulpis pašventintas 1905-09-05 ir skirtas spaudos atgavimui pažymėti. Tarpukaryje paminklą aplankydavo su bažnytine procesija, prie jo buvo meldžiamasi, giedama | ||
Koplystulpį tvorele aptvėrė kalvis Gintalas. D. Ramanausko, tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko dėka, paminklas buvo restauruotas<ref> Šverebas Povilas. Nuolat šmėžavęs akyse // Būdas žemaičių. - 1998. - Birželio 2. - Nr. 29.</ref>. | Koplystulpį tvorele aptvėrė kalvis Gintalas. D. Ramanausko, tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko dėka, paminklas buvo restauruotas<ref> Šverebas Povilas. Nuolat šmėžavęs akyse // Būdas žemaičių. - 1998. - Birželio 2. - Nr. 29.</ref>. | ||
==Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas== | == Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas == | ||
[[Vaizdas:Tevynes rinktines kariu kapaviete Sedoje. MKE.jpg|thumb|right|150px|]] | [[Vaizdas:Tevynes rinktines kariu kapaviete Sedoje. MKE.jpg|thumb|right|150px|]] | ||
[[Vaizdas:Sedos senosios kapines1.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Sedos senosios kapinės: kair. p. Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas, deš. p. - prtizanų kapas]] | [[Vaizdas:Sedos senosios kapines1.MKE.2006-09-02.jpg|thumb|right|150px|Sedos senosios kapinės: kair. p. Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas, deš. p. - prtizanų kapas]] | ||
Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas yra [[Sedos senosios kapinės|Sedos senosiose kapinėse]], pietvarkarinėje jų dalyje. Į pietus yra kapinių tvora, į šiaurės vakarus - partizanų kapas, į vakarus - kapinių vakarinė riba, kitur - kapai. Teritorijos plotas 8,65x9,50 m. Teritoriją juosia teraco bordiūras (8,65x9,50 m). Pagal šiaurinę kapavietės pusę nutiestas šaligatvis, o gale - paminklas, kurį sudaro betono postamentas, granito plokštė, ant jos pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu: "ČIA PALAIDOTA VIRŠ 100 / TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖS / KARIŲ IR KARININKŲ, ŽUVUSIŲ / 1944 M. SPALIO 7 D. KOVOJE / SU RAUDONAJA ARMIJA / PRIE SEDOS". Šalia stovi metalinė lenta (1,05x0,53 m) su įrašu: "ŽUVĘ UŽ LIETUVOS LAISVĘ / MJR.P.PUODŽIŪNAS / J.MARCINKEVIČIUS / A.CHMIELIAUSKAS / A.BARANAUSKAS / S.KUNKULEVIČIUS / KPT.A.POČEBUTAS / B.BARUKEVIČIUS / LTN.J.BISTRICKAS / J.MASKOLIŪNAS / J.SASNAUSKAS / A.SAIMININKAS / V.BALKEVIČIUS / J.VILIMAVIČIUS / R.JUKNEVIČIUS / P.PERKEVIČIUS / K.ŽUKAUSKAS / K.ZAVADSKAS / J.ZAVADSKAS / K.TRUŠINSKAS / S.BIKULČIUS / A.UNSKINAS / A.RŪGŠTELĖ / V.MAČERNIS / A.RUDOKAS / J.DARAŠKA / M.VEIKŠRA / J.DŪDĖNAS / S.TRUKLICA / N.VEIKŠRA / L.KIRDEIKIS / P.LEITONAS / V.PAJAUJIS / A.ALAUNĖ / S.OPULSKIS / P.BLINSKIS / P.MOZŪRA / P.ARMINAS / V.SATEIKA / N.JAKUTIS / P.OPULSKIS / P.ČEPĖNAS / J.VAIKUTIS / K.VAIKUTIS / J.DULEŠKA / S.VAIKUTIS / J.KARDLIS / J.MATULIS / V.BUTKUS / V.NIAURA / J.RIBOKAS / P.VIKUTIS / J.VITKUS / K.UBONIS / P.VAPSVA / P.POŠKUS / D.GEČAS / A.TENYS / P.RUDIS / KITI LIEKA NEŽINOMAIS KAREIVIAIS". Teritorijoje dar stovi aukštas, medinis dviejų kryžmų kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiuje įrėžta data: "1944/10.7", žemiau: "1991". | Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas yra [[Sedos senosios kapinės|Sedos senosiose kapinėse]], pietvarkarinėje jų dalyje. Į pietus yra kapinių tvora, į šiaurės vakarus - partizanų kapas, į vakarus - kapinių vakarinė riba, kitur - kapai. Teritorijos plotas 8,65x9,50 m. Teritoriją juosia teraco bordiūras (8,65x9,50 m). Pagal šiaurinę kapavietės pusę nutiestas šaligatvis, o gale - paminklas, kurį sudaro betono postamentas, granito plokštė, ant jos pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu: "ČIA PALAIDOTA VIRŠ 100 / TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖS / KARIŲ IR KARININKŲ, ŽUVUSIŲ / 1944 M. SPALIO 7 D. KOVOJE / SU RAUDONAJA ARMIJA / PRIE SEDOS". Šalia stovi metalinė lenta (1,05x0,53 m) su įrašu: "ŽUVĘ UŽ LIETUVOS LAISVĘ / MJR.P.PUODŽIŪNAS / J.MARCINKEVIČIUS / A.CHMIELIAUSKAS / A.BARANAUSKAS / S.KUNKULEVIČIUS / KPT.A.POČEBUTAS / B.BARUKEVIČIUS / LTN.J.BISTRICKAS / J.MASKOLIŪNAS / J.SASNAUSKAS / A.SAIMININKAS / V.BALKEVIČIUS / J.VILIMAVIČIUS / R.JUKNEVIČIUS / P.PERKEVIČIUS / K.ŽUKAUSKAS / K.ZAVADSKAS / J.ZAVADSKAS / K.TRUŠINSKAS / S.BIKULČIUS / A.UNSKINAS / A.RŪGŠTELĖ / V.MAČERNIS / A.RUDOKAS / J.DARAŠKA / M.VEIKŠRA / J.DŪDĖNAS / S.TRUKLICA / N.VEIKŠRA / L.KIRDEIKIS / P.LEITONAS / V.PAJAUJIS / A.ALAUNĖ / S.OPULSKIS / P.BLINSKIS / P.MOZŪRA / P.ARMINAS / V.SATEIKA / N.JAKUTIS / P.OPULSKIS / P.ČEPĖNAS / J.VAIKUTIS / K.VAIKUTIS / J.DULEŠKA / S.VAIKUTIS / J.KARDLIS / J.MATULIS / V.BUTKUS / V.NIAURA / J.RIBOKAS / P.VIKUTIS / J.VITKUS / K.UBONIS / P.VAPSVA / P.POŠKUS / D.GEČAS / A.TENYS / P.RUDIS / KITI LIEKA NEŽINOMAIS KAREIVIAIS". Teritorijoje dar stovi aukštas, medinis dviejų kryžmų kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiuje įrėžta data: "1944/10.7", žemiau: "1991". | ||
1990-1991 m. kapas sutvarkytas, 1991 m. pastatytas kryžius Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, kryžių suprojektavo ir padarė P.Varkojis. Paminklą | 1990-1991 m. kapas sutvarkytas, 1991 m. pastatytas kryžius Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, kryžių suprojektavo ir padarė P.Varkojis. Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė <ref>Kazlauskas V. Tėvynės apsaugos rinktinė. - V., 1997 </ref>,<ref> Kazlauskas V. Kovos dvasia. - V., 1995. - P. 112-148, 166-182</ref>, <ref> Seda. - Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. - P. 259-261</ref>. | ||
== Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai == | == Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai == | ||
| 50 eilutė: | 50 eilutė: | ||
Antkapį sudaro betono bordiūras, juosiantis du kauburėlius, apsodintus želdiniais ir du Lietuvos kario betoniniai kryžiai (h 0,86 m; 0,42x0,08 m), stovintys ant dviejų pakopų betoninių postamentų (žemutinė dalis - h 0,17 m; 0,70x0,41 m; viršutinė dalis - h 0,37 m; 0,60x0,37 m). Lietuvos kario kryžiaus, esančio kair. pusėje, kryžmoje iškaltas įrašas: "pulk. M. KAREIVA / 1901-1944", kitas Lietuvos kario kryžius be įrašų. Minėtus kryžius skiria išklotos betoninės plytelės. Teritorija apsodinta gėlėmis. 1993 m. spalio 10 d. iškilmingai pašventintas naujas betoninis Lietuvos kario kryžius, pastatytas ant M. Kareivos kapavietės Sedos mero Br. Kukulskio iniciatyva. Sutvarkyta ir šalia esanti 2 ar 3 karininkų kapavietė. | Antkapį sudaro betono bordiūras, juosiantis du kauburėlius, apsodintus želdiniais ir du Lietuvos kario betoniniai kryžiai (h 0,86 m; 0,42x0,08 m), stovintys ant dviejų pakopų betoninių postamentų (žemutinė dalis - h 0,17 m; 0,70x0,41 m; viršutinė dalis - h 0,37 m; 0,60x0,37 m). Lietuvos kario kryžiaus, esančio kair. pusėje, kryžmoje iškaltas įrašas: "pulk. M. KAREIVA / 1901-1944", kitas Lietuvos kario kryžius be įrašų. Minėtus kryžius skiria išklotos betoninės plytelės. Teritorija apsodinta gėlėmis. 1993 m. spalio 10 d. iškilmingai pašventintas naujas betoninis Lietuvos kario kryžius, pastatytas ant M. Kareivos kapavietės Sedos mero Br. Kukulskio iniciatyva. Sutvarkyta ir šalia esanti 2 ar 3 karininkų kapavietė. | ||
Į šiaurės vakarus yra Tėvynės apsaugos rinktinės nežinomo kario kapas (MC 22015), į pietvakarius - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (MC 2365) ir partizanų kapas (MC 27517). | Į šiaurės vakarus yra Tėvynės apsaugos rinktinės nežinomo kario kapas (MC 22015), į pietvakarius - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (MC 2365) ir partizanų kapas (MC 27517). | ||
Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė. | Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė. | ||
| 68 eilutė: | 68 eilutė: | ||
{{reflist}} | {{reflist}} | ||
[[Kategorija: Paveldo objektai]] | [[Kategorija:Paveldo objektai]] | ||
[[Kategorija: Seda]] | [[Kategorija:Seda]] | ||