Sedos kultūros paveldo objektai

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search

SEDOS KULTŪROS PAVELDO OBJEKTAI

 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.

Magazinas

Magazinas

Sedos magazinas stovi miesto vakarinėje dalyje, Varduvos upės dešiniajame krante, netoli Šv. Jono Nepomuko bažnyčios. Pastato galiniai fasadai orientuoti šiaurės - pietų kryptimis; pietinėje dalyje yra kelias į Ylakius. Spėjama, kad dabartinis mūrinis magazino pastatas yra pastatytas buvusio medinio tokios pat paskirties pastato vietoje[1].

Pastatas masyvus, stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge ir priestatu, išsikišančiu rytinio šoninio fasado viduryje. Priestatas - dviejų aukštų. Stogas - pusvalminis. Ilgis - 27,90 m; plotis - 11,44 m; aukštis - 8,70 m. Plotas - 425 kv. m, kubatūra - 3097 kub. m.

Magazinas pastatytas XIX a. II p. Sapiegų dvaro teritorijoje. XX a. I p. buvo valstybės žinioje Po karo pastatas buvo naudojamas kaip Rajkoopsąjungos sandėlis. Nuo 1974 m. - paminklų dirbtuvės.

Vandens malūnas

Vandens malūnas

Sedos vandens malūnas yra Vytauto g. 36, Varduvos upės dešiniajame krante.Malūnas stovi Sedos miestelio vakarinėje dalyje, prie Varduvos upės kilpos (dešiniajame krante), prie Vytauto gatvės. Nuo upės iki malūno atvestas kanalas. Atstumas nuo Varduvos upės žiočių iki hidrotechninio statinio - 60,7 km. Teritorija apima saugomą malūną, patvanką ir kanalą, kuriuo vanduo sugrįžta į Varduvą. Malūnas pailgo stačiakampio plano, vieno aukšto su pastoge. Pastato rytinė dalis perdengia vandens kanalą, atvestą iš Varduvos upės. Pastatas apleistas, apgriuvęs, kiauru stogu - būklė avarinė.

Buvęs Sedos dvaro (Sapiegų) malūnas ir užtvanka minimi jau 1613 m. [2]. Jis buvo medinis. XIX a. per. jo vietoje pastatytas mūrinis malūnas. Jis aprašomas 1848 m. dvaro inventoriuje: mūrinis malūnas 16,5x21,5 sieksnių dydžio, trejų girnų, tame pačiame pastate malūnininko butas: keturi kambariai, virtuvė, priemenė. Bute trys krosnys iš plytų, viena iš žalių koklių. Visame malūne - septyniolika durų ir vienuolika langų, stogas čerpinis. Prie malūno - čerpėmis dengta arklidė [3].

Malūnas pastatytas XIX a. pr. 1961 m. išardyta užtvanka. Pamatai - plytų ir akmenų mūro. Perdangos - medinės ir metalinės sijos. Stogas - valminis, konstrukcija medinė, danga šiferis. Sienos - plytų ir akmenų mūro, tinkuotos (vietomis tinkas nutrupėjęs). Pastatas turi architektūrinę ir istorinė vertę, todėl Valstybinė paminklosaugos komisija jį 1997-12-31 įtraukė į Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (S 472).

Paminklas Vytautui Didžiajam

Paminklas Vytautui Didžiajam

Miesto v. dalis, 40 m į š.r. nuo tilto per Varduvos u. Paminklas stovi skvere, išklotame plytelėmis, aptvertas aukštu betoniniu bordiūru, prie paminklo veda dviejų pakopų laiptai. Paminklas, vaizduojantis nukirsto medžio kamieną, užkeltas ant laiptuoto betoninio cokolio. Paminklo postamentas rausvo granito, apvalių formų. Paminklas pilko granito, fasadinėje pusėje dekoruotas išvynioto pergamento imitacija su skydo formos šlifuotoje plokštumoje iškaltais Vytauto Didžiojo simboliais. Apatinėje paminklo dalyje komponuotas balto metalo medalionas su Vytauto Didžiojo atvaizdu, apjuostas laurų vainiku. Laiptuotas cokolis: 233 x 243 cm, h - 20 cm; 184 x 194 cm, h - 20 cm, rausvo granito cokolis: 100 x 90 cm, h - 75 cm, paminklas: 55 x 45 cm, h - 118 cm. Pergamento lape komponuoti kunigaikščio karūna, skydo formos šlifuotoje plokštumoje monograma "V", sukryžiuotas kalavijas ir strėlė. Skydą juosia stilizuotų augalų vainikas, po juo - banderolė su datomis "1430-1930".

Medalionas

Apatinėje paminklo dalyje yra balto metalo medalionas su Vytauto Didžiojo atvaizdu ir ratu einančiu įrašu: „VYTAUTAS DIDYSIS". Pokario metais varinis medalionas iš paminklo buvo išluptas, bet 1984 m. J. Juodeikio iniciatyva buvo padarytas aliuminis.

Paminklas atidengtas 1931-11-22, gal siejant su Sedos mokyklos 10-mečio metinėmis ar minint Vytauto Didžiojo 500 -ąsias mirties metines, vienas iš jubiliejinių Vytauto Didžiojo metų (1930 m.) reliktų, atspindintis tarpukario Lietuvos istoriją ir kultūrą. Paminklo pastatymo komiteto pirmininkas buvo Jurgis Košys, tuometinis Sedos mokyklos direktorius. Paminklą padirbo Mažeikių gatvėje gyvenęs akmenkalys Povilas Bielskis [4]. Būsimasis rašytojas, dailininkas, poetas Povilas Jurkus puošdamas paminklą padarė įrašą: „Visi lietuviai, dirbkime išvien!". Sedos jaunalietuviai 1933-05-03 prie paminklo pasodino ąžuoliukų. 1984 m. pensininkas mokytojas Justinas Juodeikis ryžosi paminklą apsaugoti, pritarimo susilaukė ir iš tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko Stasio Kelerio. 1984 m. paminklas restauruotas pagal Mažeikių rajono architekto A. Kiškio projektą. 1988 m. birželio mėn. Sedos vidurinės mokykos mokytojai, mokiniai ir jų tėvai prie paminklo surengė minėjimą, išgąsdinusį socializmo saugotojus. [5].

Koplytstulpis

Koplytstulpis

Koplytstulpis, vad. Mūro kryžiumi, yra miesto šiaurės rytinėje dalyje, Dariaus ir Girėno gatvėje, ties 25 numeriu pažymėtu namu. Aukštis apie 8 m. Pagrindo ilgis 1,88, plotis - 1,88 m. Apie 6,5 m aukšyje yra koplytėlė, joje medinė skulptūra „Kristus, nešantis kryžių". Stiebe yra dvi nišos, kuriose stovi po „Pietos" ir Marijos medinę skulptūrą. Virš jų, nuo gatvės pusės, ant stiebo yra pritvirtintas medinis kryžius su Nukryžiuotojo skulptūra. Stiebo viršutinėje dalyje yra skaičiai - 1900. Koplytstulpio stogelis keturšlaitis, viršūnė baigiasi kryžiumi.

Buvo pasakojama, kad koplytstulpis žymi vietą, kur anksčiau baisus ponas kardavęs žmones ir juos liepdavęs paprasčiausiai užakėti. Nukankintiems Gramauskienės sode, kur Varlupis įteka į Varduvą, buvo įrengtos kapinaitės. Anksčiau ten yra buvę keli mediniai kryžiai. Taip pat teigiama, kad šis koplytsulpis pastatytas 1900 m., kad saugotų miestelį nuo didžiausių žmonijos nelaimių: karų, marų, badų. Iš tikrųjų koplytsulpis pašventintas 1905-09-05 ir skirtas spaudos atgavimui pažymėti. Tarpukaryje paminklą aplankydavo su bažnytine procesija, prie jo buvo meldžiamasi, giedama

Koplystulpį tvorele aptvėrė kalvis Gintalas. D. Ramanausko, tuometinio Sedos vykdomojo komiteto pirmininko dėka, paminklas buvo restauruotas[6].

Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas

Tevynes rinktines kariu kapaviete Sedoje. MKE.jpg
Sedos senosios kapinės: kair. p. Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas, deš. p. - prtizanų kapas

Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas yra Sedos senosiose kapinėse, pietvarkarinėje jų dalyje. Į pietus yra kapinių tvora, į šiaurės vakarus - partizanų kapas, į vakarus - kapinių vakarinė riba, kitur - kapai. Teritorijos plotas 8,65x9,50 m. Teritoriją juosia teraco bordiūras (8,65x9,50 m). Pagal šiaurinę kapavietės pusę nutiestas šaligatvis, o gale - paminklas, kurį sudaro betono postamentas, granito plokštė, ant jos pritvirtinta metalinė lentelė su įrašu: "ČIA PALAIDOTA VIRŠ 100 / TĖVYNĖS APSAUGOS RINKTINĖS / KARIŲ IR KARININKŲ, ŽUVUSIŲ / 1944 M. SPALIO 7 D. KOVOJE / SU RAUDONAJA ARMIJA / PRIE SEDOS". Šalia stovi metalinė lenta (1,05x0,53 m) su įrašu: "ŽUVĘ UŽ LIETUVOS LAISVĘ / MJR.P.PUODŽIŪNAS / J.MARCINKEVIČIUS / A.CHMIELIAUSKAS / A.BARANAUSKAS / S.KUNKULEVIČIUS / KPT.A.POČEBUTAS / B.BARUKEVIČIUS / LTN.J.BISTRICKAS / J.MASKOLIŪNAS / J.SASNAUSKAS / A.SAIMININKAS / V.BALKEVIČIUS / J.VILIMAVIČIUS / R.JUKNEVIČIUS / P.PERKEVIČIUS / K.ŽUKAUSKAS / K.ZAVADSKAS / J.ZAVADSKAS / K.TRUŠINSKAS / S.BIKULČIUS / A.UNSKINAS / A.RŪGŠTELĖ / V.MAČERNIS / A.RUDOKAS / J.DARAŠKA / M.VEIKŠRA / J.DŪDĖNAS / S.TRUKLICA / N.VEIKŠRA / L.KIRDEIKIS / P.LEITONAS / V.PAJAUJIS / A.ALAUNĖ / S.OPULSKIS / P.BLINSKIS / P.MOZŪRA / P.ARMINAS / V.SATEIKA / N.JAKUTIS / P.OPULSKIS / P.ČEPĖNAS / J.VAIKUTIS / K.VAIKUTIS / J.DULEŠKA / S.VAIKUTIS / J.KARDLIS / J.MATULIS / V.BUTKUS / V.NIAURA / J.RIBOKAS / P.VIKUTIS / J.VITKUS / K.UBONIS / P.VAPSVA / P.POŠKUS / D.GEČAS / A.TENYS / P.RUDIS / KITI LIEKA NEŽINOMAIS KAREIVIAIS". Teritorijoje dar stovi aukštas, medinis dviejų kryžmų kryžius su medine Nukryžiuotojo skulptūra. Kryžiuje įrėžta data: "1944/10.7", žemiau: "1991".

1990-1991 m. kapas sutvarkytas, 1991 m. pastatytas kryžius Tėvynės apsaugos rinktinės kariams, kryžių suprojektavo ir padarė P.Varkojis. Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė [7],[8], [9].

Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapai

Mečio Kareivos kapas

Yra Sedos senųjų kapinių pietvakarinėje dalyje. Plotas 0,00028 ha. Palaidotas Nepriklausomybės kovų dalyvis, pulkininkas, inžinierius, chemikas, docentas Mečys Kareiva (1901-1944) ir 2 ar 3 nežinomi Tėvynės apsaugos rinktinės karininkai [10]. 1993-12-09 Mažeikiuose vykęs teismas patvirtino Mečio Kareivos palaidojimo Sedos senosiose kapinėse faktą.

Antkapį sudaro betono bordiūras, juosiantis du kauburėlius, apsodintus želdiniais ir du Lietuvos kario betoniniai kryžiai (h 0,86 m; 0,42x0,08 m), stovintys ant dviejų pakopų betoninių postamentų (žemutinė dalis - h 0,17 m; 0,70x0,41 m; viršutinė dalis - h 0,37 m; 0,60x0,37 m). Lietuvos kario kryžiaus, esančio kair. pusėje, kryžmoje iškaltas įrašas: "pulk. M. KAREIVA / 1901-1944", kitas Lietuvos kario kryžius be įrašų. Minėtus kryžius skiria išklotos betoninės plytelės. Teritorija apsodinta gėlėmis. 1993 m. spalio 10 d. iškilmingai pašventintas naujas betoninis Lietuvos kario kryžius, pastatytas ant M. Kareivos kapavietės Sedos mero Br. Kukulskio iniciatyva. Sutvarkyta ir šalia esanti 2 ar 3 karininkų kapavietė.

Į šiaurės vakarus yra Tėvynės apsaugos rinktinės nežinomo kario kapas (MC 22015), į pietvakarius - Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas (MC 2365) ir partizanų kapas (MC 27517).

Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė.

Partizanų kapas

Partizanų kapas

Yra Sedos senųjų kapinių pietvakarinėje dalyje. Į vakarus yra kapinių vakarinė riba, kitur aplinkui kapai. Į pietus yra Tėvynės apsaugos rinktinės karių kapas. Teritorijos plotas 3,80x2,50 m. Antkapį sudaro teraco bordiūras (3,60x2,30 m), juosiantis želdinių vietą ir rudo, šlifuoto granito plokštė (1,20x1,20 m; gylis 0,10 m), kurioje iškaltas kryžius ir įrašas: "LLA ALKOS RINKTINĖS / KOVOTOJAI / KAZYS VENCKUS / 1914-1948 / FELIKSAS GERULSKIS / 1923-1948 / JUOZAS JAKUMAS / 1911-1948 / KAZYS STRAZDAUSKAS / - 1948". Čia palaidoti 4 Žemaičių apygardos Alkos rinktinės partizanai: rinktinės vadas Kazys Venckus-Adomaitis (g. 1914), kuopos vadas Feliksas Gerulskis-Pilėnas (g. 1923), Juozas Jakumas-Spalis (g. 1911) ir Kazys Strazdauskas-Bijūnėlis, 1948-08-06 žuvę Tirkšlių valsčiuje. 1999 m. palaikai perkelti iš Dagių k. miško. 2000 m. pastatytas paminklas [11],[12],[13].

Paminklą 2002-09-23 aprašė Kultūros paveldo centro istorikė Jolanta Paunksnienė.

Tarybinių karių kapinės

Tarybinių karių kapinės

Yra Liudo Giros g., prie Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos. Kapinėse yra palaidoti tarybiniai kariai [14]. Žr. Sedos karių kapinės.

Šaltiniai

  1. ↑ Kleponytė D., Kondrataitė D. Sedos grūdų sandėlis // Seda. Žemaičių pareitis Nr. 5. - V., 1997. - 328 p. - P. 172 - 177.
  2. ↑ LVIA, F. 669, A. 2, B. 331, L. 71
  3. ↑ LVIA, F. 525, A. 2, B. 3194, L. 8
  4. ↑ Žemaičių balsas. - 1931. - Nr. 48.
  5. ↑ Šverebas P. Vytauto Didžiojo paminklas Sedoje // Gimtinė. - 1994. - Nr. 12.
  6. ↑ Šverebas Povilas. Nuolat šmėžavęs akyse // Būdas žemaičių. - 1998. - Birželio 2. - Nr. 29.
  7. ↑ Kazlauskas V. Tėvynės apsaugos rinktinė. - V., 1997
  8. ↑ Kazlauskas V. Kovos dvasia. - V., 1995. - P. 112-148, 166-182
  9. ↑ Seda. - Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. - P. 259-261
  10. ↑ Šverebas P. Pulkininkas inžinierius M. Kareiva - neeilinė asmenybė // Šiaulių kraštas. - 1995. - Lapkričio 23. - P. 9.
  11. ↑ Gaškaitė N., Kuodytė D., Kašėta A., Ulevičius B. Lietuvos partizanai 1944-1953 m. - K., 1996. - P. 267
  12. ↑ Laisvės kovų archyvas. - 1994. - T. 11. - P. 127
  13. ↑ Seda // Žemaičių praeitis 5. - Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1997. - P. 270
  14. ↑ Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas. - V., 1973. - P.69.

Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Sedos_kultūros_paveldo_objektai&oldid=43171“