Pranas Genys: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

1 eilutė:

'''GENYS PRANAS''' (g. 1902-03-01 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas.

1924 m. baigęs Telšių gimnaziją 1924-~~1926~~ m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje, ~~kurije~~ dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją, dalyraštį ir istoriją, vėliau dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.

1924 m. baigęs Telšių gimnaziją 1924-1925 m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją, dalyraštį ir istoriją, vėliau dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.

Išleido eilėraščių rinkiniius: ~~Džiugo~~ varpai (1929 m., 2 leid. 1992 m.), ~~Atnašavimai~~ (1935 m.), ~~Rūpintojėliai~~ (1941 m., 2 leid. 1992 m.).

Išleido eilėraščių rinkiniius: „Džiugo varpai" (1929 m., 2 leid. 1992 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m., 2 leid. 1992 m.).

1923 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]].

9 eilutė:

== Šaltiniai ==

<small>

* Julius Norkevičius. Širdis kaip ~~baltija~~... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21.

* Julius Norkevičius. Širdis kaip Baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21.

</small>

[[Kategorija: Biografijos]]

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
 '''GENYS PRANAS''' (g. 1902-03-01 Kalnėnų k., Telšių valsč. - m. 1952-08-26 Macikų koncentracijos stovykloje pre Šilutės), muziejininkas, potas, mokytojas.
-m. baigęs Telšių gimnaziją 1924-1926 m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje, kurije dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją, dalyraštį ir istoriją, vėliau dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.
+m. baigęs Telšių gimnaziją 1924-1925 m. mokytojavo [[Mažeikių gimnazija|Mažeikių gimnazijoje]], kurioje dėstė lietuvių, lotynų k., istoriją, dalyraštį ir istoriją, vėliau dirbo Ukmergės gimnazijoje. 1926 m. sunkiai susirgęs grįžo į Kalnėnus, įsitraukė į visuomeninę veiklą. 1931 m. Telšiuose įsteigė kraštotyros draugiją „Alka“, 1932 m. – „Alkos“ muziejų, iki 1945 m. jo vedėjas. Žemaitijoje rinko etnografinę medžiagą, tautodailės dirbinius, lėšas muziejaus statybai. 1934–1935 m. surengė kompleksinę ekspediciją į Drobūkščių kaimą, iš jo į „Alkos“ muziejų buvo atvežti 5 vežimai eksponatų. Redagavo 1928 m. Žemaitijos šaulių laikraštį „Šatrija“, 1931 m. savaitraštį „Žemaičių balsas“. Bendradarbiavo almanache „Žemaičiai“. 1920–1930 m. rašė į Lietuvos ir JAV lietuvių periodinę spaudą. Surengė žemaičių rašytojų literatūros vakarų. Po Antrojo pasaulinio karo dirbo mokytoju Pagėgių K. Donelaičio gimnazijoje. 1951 m. suimtas, kalintas Klaipėdoje, žuvo Macikų lageryje.
-Išleido eilėraščių rinkiniius: Džiugo varpai (1929 m., 2 leid. 1992 m.), Atnašavimai (1935 m.),  Rūpintojėliai (1941 m., 2 leid. 1992 m.).
+Išleido eilėraščių rinkiniius: „Džiugo varpai" (1929 m., 2 leid. 1992 m.), „Atnašavimai" (1935 m.), „Rūpintojėliai" (1941 m., 2 leid. 1992 m.).
 m. savo nuotrauką su kitoje pusėje dedikuotu eilėraščiu jis padovanojo savo bendraklesi [[Paltarokaitė-Šalkauskienė Julija|Julijai Paltarokaitei (Šalkauskienei)]].
@@ 9 eilutė: / 9 eilutė: @@
 == Šaltiniai ==
 <small>
-* Julius Norkevičius. Širdis kaip baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21.
+* Julius Norkevičius. Širdis kaip Baltija... // Tiesa. - 1992. - Vasar. 21.
 </small>
 [[Kategorija: Biografijos]]