Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

← Ankstesnis keitimas Vėlesnis pakeitimas →

VizualusVikitekstas

@@ 1 eilutė: / 1 eilutė: @@
+[[Vaizdas:Laizuvos baznycia1.MKE.jpg|thumb|right|260px|Dabartinė Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia]]
+[[Vaizdas:Laizuvos baznycia.MKE.2011-09-30.jpg|thumb|right|260px|Altorius]]
 [[Vaizdas:Laizuvos baznycia.MKE.2010-06-04.jpg|thumb|right|260px|Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia iki II pasaulinio karo]]
-[[Vaizdas:Laizuvos baznycia1.MKE.jpg|thumb|right|260px|Dabartinė Laižuvos Švč. Trejybės bažnyčia]]
 [[Vaizdas:Laizuvos baznycia.MKE.jpg|thumb|260px|right|Senosios bažnyčios Kryžiaus kelio koplytėlės, past. 1883 m.]]
 [[Vaizdas:Laizuvos baznycia2.MKE.jpg|thumb|260px|right|]]
@@ 7 eilutė: / 8 eilutė: @@
 == Istorija ==
-m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. Vyks. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad 1661 m. vyskupas Aleksandras Sapiega suteikė parapijos teises Laižuvos bažnyčiai, kurią pastačiusi Ona Pacaitė – Važinskienė ir užrašiusi klebonui 71 valaką žemės. Bažnyčia buvo medinė, jai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Įkurta parapija buvo nedidelė, tačiau tuo laiku  viena iš turtingesniųjų Telšių vyskupijoje. Todėl čia klebonais dažniausiai būdavo skiriami žemaičių prelatai. 1767 m. Kazimieras Klimavičius Laižuvos parapijai išleido lietuvišką katekizmą. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.
+m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventoriuje minima Laižuvos bažnyčia. Vyks. M. Valančius „Žemaičių vyskupystėje” rašo, kad 1661 m. vyskupas Aleksandras Sapiega suteikė parapijos teises Laižuvos bažnyčiai, kurią pastačiusi Ona Pacaitė–Važinskienė ir užrašiusi klebonui 71 valaką žemės. Bažnyčia buvo medinė, jai suteiktas Švč. Trejybės titulas. Įkurta parapija buvo nedidelė, tačiau tuo laiku  viena iš turtingesniųjų Telšių vyskupijoje. Todėl čia klebonais dažniausiai būdavo skiriami žemaičių prelatai. 1767 m. Kazimieras Klimavičius Laižuvos parapijai išleido lietuvišką katekizmą. 1773 m. pastatyta nauja bažnyčia.
 Apie 1876 m. Laižuvos klebonu paskirtas [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Kartu su vargonininku [[Ramanauskas Juozapas|Juozapu Ramanausku]] (1856-1933) ir parapijiečiais jis pastatė tvartą, klėtį, suremontavo kleboniją, 1883 m. sumūrijo Kryžiaus kelio stočių koplytėles. 1884 m. vasarą per miestelio gaisrą sudegė bažnyčia, prieglauda ir altarija. Per keletą mėnesių A. Vienažindžio rūpesčiu pastatyta prieglauda, tvartas, laikina bažnyčia kapinėse. Prašyta leisti statyti mūrinę bažnyčią (archit. Ustinas Golinevičius). Leidimas gautas tik 1889 m. Klebonas A. Vienažindys su parapijiečiais ją pastatė 1890 – 1892 m. Bažnyčia buvo raudonų plytų, su dviem bokštais. Statybos darbams vadovavo meistras iš Latvijos Pranciškus Tramdachas, prižiūrėjo inžinieriaus iš Jelgavos Kryžanovskis. Vyskupas M. Paliulionis 1892 m. gegužės 22 d. bažnyčią pašventino. Iš lauko pusės, ties didžiuoju altoriumi, buvo įmūryta lentele su užrašu: „Metusi 1891 klebonas A. Wienožynskis su Dievą milentejs parapijonais sumurijo".
@@ 14 eilutė: / 15 eilutė: @@
 m. spalio 28 d. traukdamiesi vokiečiai bažnyčią susprogdino.
-Senojoje Laižuvos bažnyčioje būta ir vertingų meno kūrinių. Vieną jų aprašė dailininkas A. Žmuidzinavičius savo knygoje ,,Paletė ir gyvenimas: ,,Štai kad ir J. Tumo-Vaižganto dovanotas velnias. Jis buvo paimtas iš senos Laižuvos bažnyčios Mykolo Archangelo altoriaus. Čia Archangelas, Dievo įsakymu, trypia sukilusį prieš Dievą velnią ir nutrenkia jį į peklą. Deja, toje puikioje grupėje Mykolo išliko tik kojos. Vaižgantas Archangelą piūklu nupiovė, nes jis labai aukštas ir nepatogu buvo tokį didelį daiktą vežti vagone į Kauną". Laižuvoje J. Tumas-Vaižgantas turėjo gerą ūkį, kurį išpardavęs grąžino skolas ir iš to gavo 500 aukso rublių pelno, susitvarkė raštus ir iš Laižuvos išvyko.
+Senojoje Laižuvos bažnyčioje būta ir vertingų meno kūrinių. Vieną jų aprašė dailininkas A. Žmuidzinavičius savo knygoje „Paletė ir gyvenimas": „Štai kad ir J. Tumo-Vaižganto dovanotas velnias. Jis buvo paimtas iš senos Laižuvos bažnyčios Mykolo Archangelo altoriaus. Čia Archangelas, Dievo įsakymu, trypia sukilusį prieš Dievą velnią ir nutrenkia jį į peklą. Deja, toje puikioje grupėje Mykolo išliko tik kojos. Vaižgantas Archangelą pjūklu nupjovė, nes jis labai aukštas ir nepatogu buvo tokį didelį daiktą vežti vagone į Kauną". Laižuvoje J. Tumas-Vaižgantas turėjo gerą ūkį, kurį išpardavęs grąžino skolas ir iš to gavo 500 aukso rublių pelno, susitvarkė raštus ir iš Laižuvos išvyko.
-Buv. bažnyčios šventoriaus tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis įrašyta į Į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.
+Buv. bažnyčios šventoriaus tvora su Kryžiaus kelio koplytėlėmis įrašyta į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą.
 Dabartinėje bažnyčioje yra išlikusi tų laikų viena stacijos skulptūra „Kristus, nešantis kryžių", bet be kryžiaus. Palėpėje stovi 1892 m. Vienažindžio bažnyčios dvi žmogaus ūgio, apie 180 cm aukščio, skulptūros - „Šv. Petras" ir „Šv. Juozapas". Vienos skulptūros aplaužytos rankos, kita - be rankų.