Leonas Kęsgaila-Kenstavičius: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:L.Kesgailos-Kenstaviciaus kapas.MKE.2007-04-15.jpg|thumb|210px|right|L. Kęsgailos-Kenstavičiaus kapas [[Ukrinų kapinės|Ukrinų kapinėse]]]]

'''KĘSGAILA-KENSTAVIČIUS LEONAS''' (g. 1895-10-21 [[Dapšiai|Dapšių]] k. - m. 1979-10-27 Kaune; palaidotas [[Ukrinų kapinės|Ukrinų kapinėse]]), Nepriklausomybės kovų dalyvis, Lietuvos kariuomenės gydytojas, medicinos tarnybos pulkininkas leitenantas.

* 1930 m.- Prancūzijos nacionalinės gelbėjimo federacijos sidabros medalis.

'''Plk.-ltn. gydytojas Leonas Kęsgaila – Kenstavičius (1895.X.21- 1979.X.27)'''

Dr. L. Kęsgaila – Kenstavičius mirė 1979.10.27 d. Kauno klinikose. Palaidotas Mažeikių rajone Ukrinų bažnytkaimio kapinėse. 1989.08.31 d. „Tiesoje“ A. Kezys rašė: “...Kapinaitėse gražiai sutvarkytas liaudies daktaro Leono Kęsgailos – Kenstavičiaus kapas. Jis gydė nemokamai, dar ir sunkiais pokario metais ėjo per kaimus, ragino žmones gyventi švariai, blaiviai, neužmiršti rūtų darželių...“.

Gydytojas L. Kęsgaila dalyvavo mokslinėje ir kultūrinėje veikloje. 1927 metais išleido monografiją „Dėl kelio sąnario tuberkuliozės konservatiško ir operatiško gydymo“, kurią buvo numatęs ginti kaip disertaciją medicinos mokslų daktaro laipsniui gauti. Tačiau tuo metu, kai jis ruošėsi ginti, Lietuvoje dar nebuvo Tarybos, o ir kalbos barjeras sukliudė tai įvykdyti, nes pasiūlyta buvo ginti Čekoslovakijoje. 1938 metais išleido knygą „Pirmoji pagalba“, skirtą kariuomenės sanitarams mokyti. Knyga dedikuota mūsų kariuomenės pirmūnui, kūrėjui ir karo sanitarijos organizatoriui brigados generolui gydytojui Nagiui-Nagevičiui. 1944 metais buvo išleista pataisyta ir papildyta jo „Pirmosios pagalbos“ laida – vadovėlis pagalbinei sanitarinei tarnybai. Šioje knygoje paprastai, suprantamai ir geru mokslo lygiu išdėstyti pagalbos pagrindai. Reikšminga tai, kad čia dr. Kęsgaila dar 1938 metais aprašė, o 1944 metais ir schemomis iliustravo išorinį širdies masažą pagal König-Mass, kai Sovietų Sąjungoje šis metodas pirmą kartą buvo panaudotas tik 1961 metais. (Kad išorinio širdies masažo iki tol Sov. Sąjungoje nežinota, skaitome ir žymaus kardiochirurgo Jurgio Brėdikio knygoje „Gyvenimas klinikoje“. Kaunas, Santara, 2000. P. 108, 124, 126, 440, 547). Šioje knygoje aprašoma ir 1864 metų Ženevos tarptautinė konvencija, pagal kurią buvo įsteigtos Raudonojo kryžiaus bei Raudonojo pusmėnulio organizacijos. Pagal šią sutartį medicinos ir sanitarijos įstaigos krikščioniškuose kraštuose turi būti žymimos raudonu kryžiumi baltame fone, o mahometonų kraštuose – raudonu pusmėnuliu. Pagal šią konvenciją tvarstyklos, ligoninės ir jų žmonės yra neliečiami ir prireikus medicininė pagalba teikiama ne tik saviems, bet ir priešams. Dr. L. Kęsgaila taip elgėsi ir gyvenime.

Liko nepaprastai atsidavusio Lietuvai žmogaus atminimas, įpareigojantis atėjusius ir ateinančius...

# Algimantas Šimkus. KMA docentas. Lietuvos medicinos istorijos kryžkelėse. „Gydytojas Leonas Kęsgaila – Kenstavičius 1895.X.21-1979.X.27“ – „Respublika“, 1990 kovo 3 d., Nr. 49 (80).

# Gyd. Kenstavičius Klaipėdoje 1937 m. tarp šaulių moterų. Karys. 1987 m. Nr. 6, p. 278.

# Gyd. L. Kenstavičius. Dėl kelio sąnario tuberkuliozės konservatiško ir operatiško gydymo. – „Medicina“, 1927, Nr. 8-12.

# D-ras L. Kenstavičius. Šis bei tas Juozo Želvavičiaus biografijai. – Naujoji Romuva, 1932, Nr. 21 (73).

# L. Kęsgaila – Kęstys. Argi negalima išleisti Būgos raštų? – Gimtoji kalba, 1940 metai, sausio mėnuo, Nr. 1 (71), p. 35-37.