Mykolas Biržiška: Skirtumas tarp puslapio versijų - Mažeikių krašto enciklopedija

(nerodoma 2 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)

6 eilutė:

Savo motinos pedagogės ir muzikės [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbietos Biržiškienės]] ir [[Daubiškių dvaras|Daubiškių dvare]] mokytojavusio V. Korsako parengtas, įstojo į Šiaulių gimnaziją, 1907 metais baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Studentaudamas dalyvavo slaptoje lietuvių studentų draugijoje, įsitraukė į mokslinę veiklą, aktyviai bendradarbiavo spaudoje.

Iki ~~Didžiojo Tėvynės~~ karo jis įvairiuose leidiniuose paskelbė per 2,5 tūkstančio straipsnių, tūkstančius straipsnių parašė ir parengė Lietuviškajai enciklopedijai.

Iki II-o pasaulinio karo jis įvairiuose leidiniuose paskelbė per 2,5 tūkstančio straipsnių, tūkstančius straipsnių parašė ir parengė Lietuviškajai enciklopedijai.

Dar studentu būdamas, M. Biržiška aktyviai dalyvavo bręstančiame revoliuciniame judėjime. Buvo caro valdžios šalinamas iš universiteto, teisiamas, tremiamas. Dalyvavo M. Petrausko vadovaujamame chore, kartu su V. Kapsuku, S. Matulaičiu ir S. Kairiu redagavo „Naująją gadynę”, lenkišką „Echo”, paskui su A. Janulaičiu „Žariją”, dirbo „Vilniaus žinių” redakcijos sekretoriumi, 1915 metais Vilniuje paskirtas lietuvių gimnazijos vedėju, rūpinosi nuo karo nukentėjusių tautiečių šelpimu.

43 eilutė:

* Rasti M. Biržiškos dokumentai // Vienybė. - 1999. - Spal. 23. - Tekste: Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rasti dešimtyje dėžių supakuoti ir palėpės nišoje užmūryti vertingi istoriniai dokumentai.

* Rozga Leopoldas. Broliai Biržiškos // Vienybė. — 1988. — Lapkr. 7, 19, 22.

* Lietuvių kalbos enciklopedija. – V., 1999. – P. 97-98.

* Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 68.

* Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 69.

</small>

[[Kategorija: Biografijos]]

@@ 6 eilutė: / 6 eilutė: @@
 Savo motinos pedagogės ir muzikės [[Biržiškienė Elžbieta|Elžbietos Biržiškienės]] ir [[Daubiškių dvaras|Daubiškių dvare]] mokytojavusio V. Korsako parengtas, įstojo į Šiaulių gimnaziją, 1907 metais baigė Maskvos universiteto teisės fakultetą. Studentaudamas dalyvavo slaptoje lietuvių studentų draugijoje, įsitraukė į mokslinę veiklą, aktyviai bendradarbiavo spaudoje.
-Iki Didžiojo Tėvynės karo jis įvairiuose leidiniuose paskelbė per 2,5 tūkstančio straipsnių, tūkstančius straipsnių parašė ir parengė Lietuviškajai enciklopedijai.
+Iki II-o pasaulinio karo jis įvairiuose leidiniuose paskelbė per 2,5 tūkstančio straipsnių, tūkstančius straipsnių parašė ir parengė Lietuviškajai enciklopedijai.
 Dar studentu būdamas, M. Biržiška aktyviai dalyvavo bręstančiame revoliuciniame judėjime. Buvo caro valdžios šalinamas iš universiteto, teisiamas, tremiamas. Dalyvavo M. Petrausko vadovaujamame chore, kartu su V. Kapsuku, S. Matulaičiu ir S. Kairiu redagavo „Naująją gadynę”, lenkišką „Echo”, paskui su A. Janulaičiu „Žariją”, dirbo „Vilniaus žinių” redakcijos sekretoriumi, 1915 metais Vilniuje paskirtas lietuvių gimnazijos vedėju, rūpinosi nuo karo nukentėjusių tautiečių šelpimu.
@@ 43 eilutė: / 43 eilutė: @@
 * Rasti M. Biržiškos dokumentai // Vienybė. - 1999. - Spal. 23. - Tekste: Vilniuje, Lietuvių literatūros ir tautosakos institute rasti dešimtyje dėžių supakuoti ir palėpės nišoje užmūryti vertingi istoriniai dokumentai.
 * Rozga Leopoldas. Broliai Biržiškos // Vienybė. — 1988. — Lapkr. 7, 19, 22.
+* Lietuvių kalbos enciklopedija. – V., 1999. – P. 97-98.
+* Lietuvių literatūros enciklopedija. – V., 2001. – P. 68.
+* Kaluškevičius B.; Misius K. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. – V., 2004. – P. 69.
 </small>
 [[Kategorija: Biografijos]]