Zastaučiai
|
Straipsnis šiuo metu rašomas. |
| Zastaučiai | |||
| |||
| Informacija | |||
| Seniūnija: | Mažeikių apylinkės seniūnija | ||
|---|---|---|---|
| Gyventojai: | 47 (2001 m.) | ||
ZASTAUČIAI, kaimas Mažeikių apylinkės seniūnijoje, Ventos kair. krante. Pietiniu pakraščiu eina Mažeikių-Skuodo kelias, šiauriniu ir rytiniu - teka Venta, vakariniu į ją teka Rubežupis. Pietinėje dalyje yra Pušyno miškas.
Išlikusi režisieriaus ir aktoriaus Juozo Vaičkaus sodyba. Yra stogastulpis su ornamentuotu kryželiu ir skulptūra (DV 1741).
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - 73, 1923 m. - 18 ūkių, 112 gyv., 1972 m. - 16 kiemų, 17 šeimų, 2001 m. - 47 gyv. (24 vyr., 23 mot.).
Zastaučių k. 1885-04-16 gimė Juozas Vaičkus, aktorius, režisierius, teatro teoretikas, lietuvių profesinio dramos teatro kūrėjas, 1900 m. - pasipriešinimo okupacinei valdžiai ir nepriklausomos Lietuvos kovotojas, partizanas Albinas Jucius.
Istorinės žinios
Zastaučių kaimas 1569 metais paminėtas Tirkšlių dvaro ir miestelio inventoriuje, kur nurodyti kaimo valakai ir valstiečių pavardės [1]. Vėliau kaimas paminėtas 1605 m. Tirkšlių valdos inventoriuje[2]. 1721-08-07 Tirkšlių miestelio ir valsčiaus inventoriuje surašyti Zastaučių kaimo valstiečiai, jų prievolės, žemės ribos[3]. Paminėtas ir 1738-06-17 Tirkšlių seniūnijos inventoriuje, kuriame nurodyta, kad kaime yra 5 dūmai (kiemai)[4].
Kaime buvo Zastaučių akmenų skaldykla (plotas 3,8 ha, priklausė Mažeikių melioracijos statybos montavimo valdybai).
1941 m. Zastaučių kaime veikė partizanų būrys: Albinas Jucius, Vytautas Vaičkus, latvis Ernestas Bizulis (turėjo 5 ha žemės) ir broliai Adomaičiai iš Pumpurų k. Prie būrio buvo prisijungęs ir iš kažkur atvykęs samdinys Žvirgždinas. Visi buvo suimti ir ištremti į lagerius. Prie būrio buvo prisijungęs ir naikiškis tarpukario metų lakūnas Alfonsas Jurkūnas, kuriam su tėvais pavyko išvažiuoti į Ameriką. [5].
Pilkapiai ir kapinynas
Zastaučių kaimą išgarsino pilkapynas ir kapinynas, kurie yra kaimo šiaurės rytinėje dalyje, Ventos kairiajame krante, ant dviejų kalvelių. Telšių ir Mažeikių kraštotyros muziejų darbuotojai 1974-1975 metais ištyrė visus pilkapius ir šalia jų esančią kalvelę. Jie nustatė, kad visi pilkapiai pilti ant miškožemio, kurio storis siekia 12-15 cm. Po juo visame plote eina buvusios upės nuosėdinis smėlis. Virš pilkapių susiformavęs maždaug 8 cm storio miškožemio sluoksnis. Iš to tyrinėtojai padarė išvadą, kad pilkapių teritorijoje žemė nebuvo dirbama, greičiausiai čia augo miškas.
Kraštotyrininkams pasisekė nustatyti, jog toje vietoje žmonių buvo gyventa dar gerokai prieš pilant pilkapius. Po vieno pilkapio sanpilu buvo aptikta ovali apie 30-40 cm gylio duobė. Jos pietiniame gale rasta buvusi ugniavietė: ant smėlio pastatytas keturkampis rąstelių statinys, storai aptinkuotas moliu. Perdegusio molio gabaluose, kurie supo ugniavietę, aptikta sienojų atspaudų. Prie ugniavietės jokių dirbinių nerasta, tik šalia duobės pietryčių pusėje miškožemyje rasta keletas blogai išdegtų brūkšniuotu paviršiumi puodų šukių ir akmeninio pentinio kirvuko apvalainos penties pusė. Šie radiniai tyrinėtojams leido ugniavietę priskirti I-ajam tūkstantmečiui prieš mūsų erą.
Pilkapyne rasta per 30 griautinių kapų su I-IV amžiaus įkapėmis ir vienas degintinis kapas. Greta, į šiaurės vakarus esančioje kalvelėje rasta dar apie 30 kapų su IV-V amžiaus įkapėmis. Nedegintiniuose kapuose mirusieji laidoti su karstais, aukštielninki, įvairiai sudėtomis rankomis. Tik vienas kapas kalvoje išsiskyrė laidosena: 40 cm gylio duobėje rastas kniūpsčias mirusysis, kurio kairė ranka ištiesta palei kūną, dešinė palenkta po pilvu, o abi kojos per kelius kiek sulenktos.
Etimologija
Asmenvardžio Zastautis daugiskaitinė forma.
Mikrotoponiminiai vietovardžiai
Zastaučių kaimo vietovardžiai užrašyti 1972 m.:
- Boba - kūdra Zastaučių kaime, apie 4 km į šiaurės rytus nuo Bugenių mokyklos. Tai gamtos išrausta duobe, kuri anksčiau buvo didesne, dabar apaugusi žolėmis. Plotas apie 1 ha. Ten eidavo moterys (bobos) skalbtis drabužių, dėlto ir taip praminė.
- Lenkės - ganykla Zastaučių k., apie 3 km į šiaurę nuo Bugenių mokyklos. Pirma žolė nupjaunama, paskui ganomi gyvuliai.
- Lūgnelis - krūmais apaugusi pieva, apie 3 km į šiaurę nuo Bugenių mokyklos. Šienaujama.
Kiti straipsniai
Literatūra
- Trečiadienio valandos kelionės: leidinys apie mažus, nykstančius ir jau išnykusius Mažeikių rajono kaimus/ [sudarytoja Rūta Končiūtė]. - Vilnius, 2006. - 176 p. - P. 37 - 41. ISBN 9955-9934-0-5.
Šaltiniai
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. Sud. V. Abramavičius. - Vilnius, 1963, p. 49.
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 78.
- ↑ Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 159 - 160.
- ↑ Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3774, 1.816.
- ↑ Muturas A. Ir Tirkšliuose buvo neramu. //Būdas žemaičių. - 2002. - Liepos 26. - Nr. 85.