Kęstutis Zapkus
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
ZAPKUS KĘSTUTIS (g. 1938-04-22 Mažeikiuose), lietuvių išeivijos dailininkas, tapytojas, grafikas ir pedagogas. Nuo 2007 m. gyvena Niujorke.
Gimė mokytojų šeimoje. Tėvas Aleksandras Zapkus tuo metu dirbo Dabikinės pradžios mokykloje, o nuo gegužės pabaigos motina Florentina iš Mažeikių atsikraustė pas vyrą. Vėliau gyveno Meškeliuose, Krakiuose, Viekšniuose (ten, kur atsirasdavo laisva mokytojo vieta) ir senelių dvare Skleipiuose. 1944 m. vasarą iš Viekšnių su motina pasitraukė į Vakarus, 1947 m. - į JAV, Toringtono miestą Konektikuto valstijoje, apsistojo pas gimines amerikiečius. 1952 m. persikraustė į Čikagą, pradėjo lankyti vidurinę mokyklą, grojo smuiku simfoniniame orkestre, lankė pradinius Čikagos meno instituto kursus. 1956 m. baigė vidurinę mokyklą, laimėjo stipendiją studijuoti dailę. Įstojo į Čikagos meno institutą. 1960 m. baigė bakalauro studijas, gavo stipendiją kelionei į Europą. Atidėjęs kelionę, tęsė podiplomines studijas. 1960 m. įstojo į Sirakjuso universiteto podiplominių studijų mokyklą, gavo magistranto studijų stipendiją. Tapė, sukūrė pirmuosius reikšmingus darbus, mokėsi griežti pas smuikininką Paulą Krasnerį. 1962 m. gavo dailės magistro laipsnį.
1962 m. surengė pirmąją personalinę parodą Čiurlionio galerijoje, Čikagoje. Išvyko į Europą, aplankė Ispaniją, Portugaliją, Prancūziją, Italiją, Vokietiją, Nyderlandus, Belgiją, Austriją, Jugoslaviją ir Graikiją.
1963–1965 m. apsistojo Paryžiuje. Įstojo į Dailiųjų menų akademiją (Academie des Beaux Arts), dalyvavo Čikagos ir Paryžiaus parodose.
1964 m. dalyvavo Amerikos kultūros centro Paryžiuje (Paris centre culturel Americain) parodoje „Signalas: šeši amerikiečiai“. Dalyvavo antrojoje Čikagos meno festivalio parodoje, laimėjo pirmąjį prizą.
1965 m. eksponavo darbus Čikagos „Kazimir“ galerijoje, grįžo į JAV. Persikėlė į Niujorką (pirmosios studijos adresas – West Broadway, 137).
1968 m. surengė pirmą personalinę parodą Niujorko „Stable“ galerijoje. Laimėjo CAPS (kūrybinių menų programų) stipendiją.
1969 m. kasmetinėje Whitney museum of american art tapybos parodoje eksponavo paveikslą „Be pavadinimo“. Paliko „Stable“ galeriją. Dalyvavo antikariniuose protestuose Niujorke ir Vašingtone su meno darbuotojų koalicija („Art Workers Coalition“).
1970 m. pradėjo bendradarbiauti su Paulos Cooper galerija Niujorke (Paula Cooper gallery) Iki 1983 m. dėstė Parsonų dizaino mokykloje (Parsons School of Design) Niujorke. Persikėlė į dabartinę studiją Niujorke (adresu Bond Street, 35).
1971 m. surengė personalinę parodą Paulos Cooper galerijoje.
1973 m. 33-ioje Šiuolaikinės Amerikos tapybos bienalėje Korkorano meno galerijoje (Corcoran Gallery of Art) Vašingtone eksponavo dešimt didelių tapybos darbų.
1974 m. keliavo į Egiptą ir Graikiją, ėmėsi antikinių temų.
1976 m. su draugu Jerry’u Gambone’u įsigijo užmiesčio studiją Ist Marione (Niujorko valstija)
1978 m. grįžo į Paryžių, Darthea Speyer galerijoje surengė parodą. Cincinačio šiuolaikinio meno centre (Cincinnati Contemporary Arts Center) vyko didelė 1968–1978 m. K. Zapkaus darbų paroda.
1979 m. gavo National Endowment for the Arts apdovanojimą. Dėstė Prinstono universitete Naujajame Džersyje iki 1989 m. (su pertrauka).
1981 m. pradėjo abstrakčių antikarinių paveikslų seriją, įkvėptą atominio karo tarp JAV ir SSSR grėsmės. Pradėjo bendradarbiauti su Johno Weberio galerija Niujorke. Į Pitsbergo (Pensilvanija) Karnegio instituto meno muziejuje (Museum of Art, Carnegie Institute) surengtą retrospektyvą buvo įtraukti ir antikariniai paveikslai.
1984 m. surengė parodą „Karų vaikai“ Johno Weberio galerijoje.
1987 m. pradėjo dėstyti Cooper Union meno mokykloje (Niujorke), dėstė iki 1991 metų. Keliavo po Ispaniją ir Portugaliją.
1989 m. eksponavo ciklą „Karų vaikai“ Lietuvoje, Šiuolaikinio meno centre, ir Rusijoje, Maskvoje.
1990–1993 m. dėstė Pensilvanijos universitete.
1991 m. keliavo į Vengriją dėl Bryano Montgomery’o kolekcijos Budapešto dailės muziejui. Kolekcijoje buvo daug K. Zapkaus darbų.
1992 m. dėstė Lietuvoje, Vilniaus dailės akademijoje. Paskatino studentus atmesti sovietinio meno kontekstualizaciją, siekė padėti jauniems dailininkams išgyventi atviroje visuomenėje. Šiuolaikinio meno centre surengė studentų parodą.
1994–2006 m. dėstė State Stony Brook universitete (Niujorke).
1995 m. eksponavo darbus Andre Zarre galerijoje (Niujorke). Gavo „Elizabeth Foundation for the Arts“ (Niujorke) stipendiją. Surengta K. Zapkaus tapybos ir piešinių paroda „Art Sites“ galerijoje, Grinporte, Niujorko valstijoje. Keliaudamas po Italiją sukūrė darbų ciklą.