Skleipiai

Skleipiai
Buv. B.Kondratavičiaus ūkis Skleipiuose
Informacija
Seniūnija:	Viekšnių seniūnija
Gyventojai:	3 (2001 m.)

SKLEIPIAI, dvaras ir vienkiemis, vėliau kaimas Viekšnių seniūnijoje, 7 km į pietus nuo Viekšnių, deš. Virvytės upės krante.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. palivarke - 9, dviejuose vienkiemiuose - 7 gyv., 1923 m. dvare - 32, vienkiemyje - 44 gyv., 1996 m. - 1 ūkis, 2 gyv., 1998 m. - 1 ūkis, 2 gyv., 2001 m. - 3 gyv. (2 vyr., 1 mot.).

Istorinės žinios

1999 m. Mažeikių „Ekamos" firmos statybininkai, greta buvusio Bernardo Kondratavičiaus dvaro, statydami hidroelektrinę ir tiesindami Virvytė vagą iškastame kanale aptikto stambų riedulį. Manoma, kad tai sakralinę reikšmę turintis akmuo, kuris vadinamas „Dievų stalo” akmeniu. Akmens apimtis 17 metrų, ilgiausia viršaus kraštinė 5,40 m., plotis - 3,70 m. Akmuo yra 72 kub. m. ir sveria apie 150 tonų.

1929 m. B. Kondratavičius, ardamas dvaro lauke, vadinamame Pamiškės žeme, rado molinę gertuvę su monetomis. Tai buvo Jono Kazimiero variniai 84 šilingai. 1947 m. liepos 23-iosios naktį Skleipiuose buvo nužudyta Sopronovų šeima.

Kaime veikė pradinė mokykla, kurioje nuo 1926-10-01 vedėja pradėjo dirbti Morta Butkutė .

Dvaras

Skleipių akmuo, vad. Dievo stalo akmeniu

Skleipių hidroelektrinė, 264 kW galios, past. 2000 02 mėn., savininkas Č.Čepas

Skleipių hidroelektrinės užtvanka

Skleipių dvaras buvo 0,4 km į šiaurės rytus nuo nuo Skleipių malūno. Beveik visi pastatai buvo ant kalno. Tai namas (rūmas) - 15 m ilgio, 9 m pločio, klėtis su po ja esančiais rūsiais, daržinė, kūtės, du kumetynai. Vienas kumetynas ir kūtės buvo pakalnėje. Dvaro teritorija užsodinta dideliu sodu. Prie Virvytės buvo neužšąlantis šaltinis. Vėliau šiauriniame dvaro žemių pakraštyje pradėtas imti žvyras.

Šiaurėje Skleipių dvaro žemes nuo Pavirvytės dvaro žemių skyrė iš rytų į vakarus, į pakalnę, Virvytės link einantis keliukas. Nuo keliuko į pietus, išgraužęs kalne sau vagą, žemyn į Virvytę tekėjo upelis. Dar kiek į pietus, ant kalvelės ir buvo dvaro pastatai. Nuo pastatų į pietus buvo dar šiek tiek dvaro žemės, o dar toliau į pietus - Kapėnų dvaro žemė, kurioje yra malūnas.

XIX pab. - XX a. pr. Skleipiai priklausė Urbonavičiams, Čaplinskiams. Iki I pasaulinio karo dvarą valdė Kanapackis, tarpukaryje - jį pasidalijo Kanapackio dukterys. Kanapeckis turėjo kelias dukteris. Viena ištekėjo už Saunoriaus. Saunoriai pasiliko gyventi čia, o Kanapeckis su viena dukterimi pasitraukė į Vokietiją.

Apie dvarą yra išlikę įvairių padavimų. Pasakojama, kad šioje vietoje buvo daug akmenų, čia milžinai norėję statyti bažnyčią. Skleipiai dar buvo vadinami Slepiais, nes per karus kalne būdavo slėptuvės. Skleipių dvaras pastatytas ant milžinų kapų. Čia gyvenantiems dvare, kambariuose, aplink dvarą ir prie Skleipių malūno visur vaidendavosi.

Ties dvaru, pavirvytėje, seniau augo sena guoba. Žmonės kalbėjo, kad po ta guoba užkasti pinigai. Piečiau, arčiau prie dvaro, irgi pavirvytėje, dar tebeauga nelabai aukšta sena pušis. Pasakojama, kad seniau vienas kumetis po ta pušimi, netoliese norėjęs išsikasti rūsį bulvėms, atkasė sėdinčio žmogaus kaulus.

Malūnas

Seniau čia yra buvusi Kapėnų dvaro žemė, kurioje veikė popieriaus (?) fabrikėlis, vėliau stovėjo linų braukimo mašinos. Išdalinus šią žemę, 8 ha atiteko Šiauliui, 8 ha - Vėlavičiui, 2,5 ha - Gumuliauskui, 6-7 ha su pastatais kitiems. Vėliau viską nupirko Bernardas Kondratavičius ir pastatė malūną.

Žemaičių apygardos Šatrijos rinktinės Vyčio būrio partizanai Skleipių malūne nukovė 4 saugumiečius. 1948 m. rugsėjo mėn. malūnė buvo nužudytas S.Šaulys.

Etimologija

Asmenvardžio Skleipys daugiskaitinė forma.

Šaltiniai

• Skleipių k. planas, 1880 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 5, b. 3547.
• Skleipių k. valstiečių žemių geodezinis aprašymas, 1880 m. // Kauno apskrities archyvas: F. I-66, ap. 3, b. 719.
• Lietuvos apgyventos vietos: Pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. - K., 1925. - 738 p. - P. 152, 691.
• Biržiška M. Anuo metu Viekšniuose ir Šiauliuose (Iš 1882 - 1901 m. atsiminimų, pasakojimų ir raštų). - K., 1938. - 380 p. - P. 34, 64.
• Šiaulienė - Keršytė Eleonora. Nekaltas kraujas kaltina // Vienybė. - 1990. - Rugpj. 7.
• Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai: Paslėpti 1390 - 1865 metais. - V., 1995. - P. 210, 233, 304
• Riauka A., Degutis A. Rezistentai // Vienybė. - 1998. - Lapkr. 26.
• Gajauskas S. Antrasis Puntukas Skleipiuose // Vienybė. - 1999. - Birž. 15.
• Bronislovas Kerys. Viekšnių kraštas. Bibliografija ir žinios krašto istorijai. DVD. Viekšniai, 2007.

Nuorodos

• Vikipedija, Skleipiai
• Vikipedija, Skleipių akmuo