Vaclovas Prialgauskas
PRIALGAUSKAS VACLOVAS (g. 1909 m. Žemalės parap., Mantvydžių k. - 1985 m.), atsarginio partizanų būrio vadas.
1928 m. baigė Sedos vidurinę mokyklą. Dar besimokydamas mokykloje priklausė šaulių organizacijai. Sulaukęs 20-ties, buvo pašauktas tarnauti Lietuvos armijoje. 1937 m. vedė Benediktą Butaitę iš Nausodės k. ir persikėlė pas ją gyventi. 1944 m. buvo Sedos partizanų kuopos antrosios grandies vadas ir pasiketė vardą į Kazys, o slapyvardį turėjo Rakšas. 1945-01-07 suimtas, buvo tardomas Mažeikiuose ir Klaipėdoje. 1945 m. ištremtas į Suomijos Kareliją, prie Belamoro kanalo, čia dirbo prie kanalo kasimo. Po pustrečių metų perkeltas į Estiją. 1947 m. iš Estijos pabėgo ir grįžęs į tėviškę šešerius su puse metų slapstėsi. 1953 m. gegužės mėn. vėl suimtas ir tardytas Mažeikiuose, vėliau Klaipėdoje, kur buvo pasodintas į kalėjimą. Paskelbus amnestiją iš kalėjimo paleistas.
V. Prialgauskas buvo kilęs iš karališkųjų bajorų giminęs, kurios šaknys siekia XVII a. Prialgauskų giminės herbas „Dolenga" (plačiau žr. Prialgauskai).
Vaikai: Romana, Irena (I. Prialgauskaitė-Želvienė), Stefanija; visos medikės.
Šaltiniai
- Kvederaitė V. „Mano tėtis buvo partizanas" // Būdas žemaičių. - 2009. - Vasario 17. - Nr. 13. - P. 6.