Uikiai
Uikiai | |||
| |||
Informacija | |||
Seniūnija: | Sedos seniūnija | ||
---|---|---|---|
Gyventojai: | 43 (2001 m.) |
UIKIAI, kaimas Sedos seniūnijoje, Plinkšių kraštovaizdžio draustinio teritorijoje. Iš rytų juosia Plinkšių ežeras, šiaurinėje dalyje iš ežero teka Domija, yra Duobgirio miškas, vakariniame pakraštyje yra Uikių miškas, per kurį eina Sedos-Telšių plentas. Yra Lendimų pelkė. Per kaimą einantis keliukas dalija jį į dvi dalis. Yra vasarnamių miestelis (suręsta apie 50 namukų). Prie ežero kuriasi kaimo turizmo sodyba.
Gyventojai
Gyventojų skaičius: 1902 m. - viensėdyje 5, kaime - 96 gyv., 1923 m. - 17 ūkių, 111 gyv., 2001 m. - 43 gyv. (25 vyr., 18 mot.), 2005 m. - 8 gyv. namai.
2000 m. kaimo bendruomenė pastatė Kristaus statulą su užrašu „Kristau, laimink Uikių kaimo žmones" (aut. Antanas Murauskas). Statulos statybos metu kaimas buvo itin vieningas. Prisidėjo, kas kuo galėjo: eigulys Jonas Baužys davė armatūros, kitų skulptūrai pastatyti reikalingų medžiagų. Talkininkavo Juozas Tarvydas, Vytautas Juodeikis, Ramutė ir Stanislovas Niūniavos. Niūniavos pasodino prie skulptūros tujas, kiti - rūtas. Ateityje A. Murauskas planuoja pastatyti Uikių kaimo koplytėlę. A.Murauskas kaime kuria skulptūrų parką.
Uikių k., prie ežero, gyvenantis Sedos girininkijos eigulys Jonas Baužys vienas pirmųjų rajone susidomėjo ir pradėjo auginti stručius.
Tarybiniais metais Uikiuose buvo pastatyta pirtis, todėl link jos nutiestas asfaltuotas kelias. Prie ežero kuriasi kaimo turizmo sodyba.
Istorinės žinios
1596 m. J. K. Chodkevičius Uikių kaimą užstatė už skolą Žemaičių vyskupystės kapitulai bei seminarijai [1]. Tai seniausias žinomas dokumentas, kuriame paminėtas Uikių kaimas.
Kapinaitės
Kaimo centre yra kapinaitės. Plotas 0,06 ha; nuo bendro žemės masyvo atskirtos pylimėliu. Apaugusios lapuočiais medžiais bei dekoratyviniais krūmais. Anksčiau įėjimas buvo iš pietų pusės - jį žymi du ąžuolai. Centre pastatyta koplytėlė su dviem kaltiniais kryžiais. Jos postamentas 1928 m., o koplytėlė naujai padaryta. Iš jos šonų yra po metalinį kaltinį kryžių, pritvirtintą ant akmeninio postamento.
Etimologija
Asmenvardžio Uikys daugiskaitinė forma.
Šaltiniai
- ↑ Kiaupienė J. Kaimas ir dvaras Žemaitijoje XVI-XVIII a. - V., 1988. - 188 p. - P. 48. ISBN 5-420-00197-7.
- Uikių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1887 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6716. - 32 lap.
- Uikių k. valstiečiams paskirtos žemės geodezinis aprašymas, 1908 m. // Lietuvos istorijos archyvas: F. 526, ap. 6, b. 6973. - 5 lap.
- Šverebas P. (sud.). Kn.: Seda. - Vilnius, 1997. - P. 298.
- Raugalienė L. Trečiadienio valanda: Apie Uikių kaimą // Būdas žemaičių. - 2005. - spal. 19. - Nr. 40.
- Vytautas Malūkas. Uikių kaimas: draugiškas gyvenimas ežero pašonėje // Santarvė. - 2012. - Kovo 29. - Nr. 37. - P. 7-8.
Nuorodos
- Vikipedija, Uikiai