Tirkšlių pušynas
|
Straipsnis šiuo metu tvarkomas. Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia. |
| Tirkšlių pušynas | |||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 | |||||||||
| |||||||||
TIRKŠLIŲ PUŠYNAS yra Tirkšlių seniūnijoje, į vakarus nuo Tirkšlių miestelio šalia Dariaus ir Girėno gatės. Plotas 240 ha. Vakarinėje pušyno dalyje teka Viešetė. Vyrauja pušys.
Apie Tirkšlių pušyną yra išlikusių įvairių pasakojamų. Pasakojama, kad šiuo pušynu kitados žygiavusį Žemaičių kariuomenė, eidama į kovą prieš kalavijuočius. Šiame pušyne 1863 m. sukilimo metu rado sau prieglaudą žemaičių sukilėliai, tarp jų ir ir Žemalės dvaro savininko Groso būrys. 1863-08-13 pušyne sukilėliai susišaudė su rusais; buvę nukauti 9 žemaičiai.
Daugiausia įvairių padavimų yra susieta su pušyne gyvenusiu atsiskyrėliu Tadeušu Drazdausku. Pagal Motiejų Valančių, T. Drazdauskas apie 1780 m. atsikėlęs gyventi į Tirkšlių pušyną. Jį čia atsiutęs vyskupas Giedraitis. Drazdauskas pasistatęs medinį be langų namelį, jame gyvenęs, o miegodavęs ant drėgnos žemės. Namelyje nebuvę jokio baldo, netgi krosnies nepasistatęs. Atsiskyrėlis nieko neįsileisdavęs, būdavęs apsivilkęs juodu apsiaustu, kurio priešakyje išsiūtas baltas kryžius, o nugaroje kaukolės ženklas. Iš įnamių telaikęs juodą katiną; dažnai eidavęs į bažnyčią melstis, o valgęs labai prastai; jeigu kas atnešdavęs jam maisto, atstumdavęs sienoje buvusį langelį ir jį paimdavęs.
Kitame pasakojime teigiama, kad atsiskyrėlis T. Drazauskas savo dienas ir naktis leisdavęs po didele pušimi, po atviru dangumi. Dvarininko Važinskio sūnus buvęs medžioklės mėgėjas; jam einant į mišką motina įdėdavusi maisto ir atsiskyrėliui. Atsiskyrėlis užkalbintas nieko nesakydavęs, o tik nuolat kartodavęs šiuos žodžius: „Už gera geru, už bloga blogu". Jaunam medžiotojui šie žodžiai labai įkyrėję ir kartą jis į maistą įdėjęs nuodų. Po poros dienų užsukęs pas atsiskyrėlį, radęs jį besiruošiantį valgyti. Medžiotojas buvęs alkanas ir suvalgęs atsiskirėlio duoną. O toji buvusi ta pati, jo prieš porą dienų atnešta. Medžiotojas mirė, o po kiek laiko ir atsiskyrėlis atsiskyręs su šiuo pasauliu. Dvaras pastatė akmeninį kryžių su įrašu: Če Gyveno Pustelninkas Tadeušas Draždauskas ir mirė 1830 m. (kiti teigę, kad miręs 1811 m.). Atsiskyrėlis buvęs palaidotas pačiame miško pakraštyje. Praplečiant Tirkšlių kapines, dalis kapo pateko į jas, o per kitą dalį ėjo kapinių tvora.
XIX a. pirmoje pusėje Tirkšlių valsčiaus savivaldybės archyve buvo surastas prancūziškai rašytas dokumentas, kuriame vieno prancūzų dalinio iždininkas mirdamas rašė, kad jis, nebeturėdamas ryšio su besitraukiančiais iš Rusijos prancūzais, turėjo Tirkšlių pušyne pakasti po viena pušimi to dalinio iždą. Kad jo tautiečiai ateityje galėtų tą lobį lengviau surasti, į pušį jis įkaldinęs ratų „šerdešninką”. Pasklidus šiai žiniai, prasidėjo karštligiškas lobio ieškojimas, tačiau, niekam nieko neradus, žmonės šį įvykį užmiršo. Bestatant Mažeikiuose bažnyčią ir ruošiant jai medžiagą, lentpjūvės pjūklas pataikė į „šerdešninką” ir sulūžo. Statybai reikalingi rąstai buvo imti iš Tirkšlių pušyno. Po šio įvykio vėl prasidėjo lobio ieškojimas, bet ir vėl be pasekmių...
Literatūra
- Latonaitė L. Polka su Tadu Blinda: apsakymai. [Turinys: Sakmė apie Tirkšlių pušyną ir kt.] - Kaunas, 2003. - 92 p. ISBN 9955-03-199-9.
Šaltiniai
- Kviklys B. Mūsų Lietuva. - V., 2 leid., 1992. - T. IV. - P. 369 - 370.