Žemalės dvaras

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Peršokti į: navigaciją, paieška
Buv. Žemalės dvaro ūkinis pastatas
Buv. dvaro liekanos

ŽEMALĖS DVARAS. Manoma, kad bajoras Vilhelmas Berberijus 1633-1634 m. Žemalėje pastatydino dvarą[1]. Už Žemalupio buvo įkurta dvaro sodyba, o joje gyvenamas namas, spirito varykla, 2 klėtys, arklidė. Mirus Repšių ir Žemalės dvarų savininkui Jonui Pilsudskiui, Lenkijos maršalo Juzefo giminaičiui, minėtos valdos atiteko Jono pusseserei Teklei Šiukštaitei, kuri ištekėjo už Sedos dvarininko Vladimiro Gadono. Jis apie 1827 m. abu dvarus pardavė Aleksandrui Grossui, kuris į mūsų kraštus galėjo atvykti iš Kuriliandijos[2]. 1881 m. duomenimis, Žemalės dvarui priklauso 997 dešimtinės 3 rųšies naudojamos, 13 deš. nenaudojamos ir 289 deš. miško.

Žemalės dvaro parkas yra geometrinės formos, tikriausiai išpuoselėtas įžymiojo 1863-1864 m. Telšių apskrities sukilėlių vado, zoologo Severino Aleksandro Grosso [3]. Pagal perimetrą augančios liepos labai drevėtos, todėl neatlaiko savo svorio. Per 2005 m. audrą buvo išversta arti 30 medžių. Iš senųjų dvaro pastatų likęs tik molinis tvartas.

Valdytojai

  • Vilhelmas Berberijus, 1633-
  • Krizostomas Berberijus
  • Petras ir Marijona Landrofai
  • Kazimieras Liudvikas ir Marijona Kukevičiūtė Pilsudskiai (nuo 1737 m.)
  • Teklė Šiukštaitė (nuo 1820 m.)
  • Aleksandras Grossas (nuo 1827 m.)

Šaltiniai

  1. Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas. Sud. P. Šverebas, R. Skeivys. - Telšiai. - 2007. - 272 p. - P. 10
  2. Šverebas P. Dvarininkas, nežinojęs savo kilmės // Santarvė. - 2009. - Sausio 17. - Nr. 7. - P. 8, 10.
  3. Šverebas P. Mažeikių rajono parkai - mūsų paveldo dalis // Santarvė. - 2005. - Bal. 21. - Nr. 44. - P. 3.