19 695
pakeitimai
Domėnai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorinės žinios
| 24 eilutė: | 24 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Domėnų kaimas jau minimas 1645-02-02 Sedos RKB krikštų metrikų knygoje <ref> LVIA, f. 1455, ap. 1, b. 13, l. 2.</ref>. Surašymo, vykdyto Sedos parapijoje 1816-1817 m. duomenimis, 1816 m. Domėnų k. buvo 14 kiemų (ūkių) ir 74 gyventojai; daugiausia gyveno Marijų (net 9), labiausiai paplitęs vyriškas vardas - Jonas (9). Atrodo, kad kaimas buvo nepriklausomas. | |||
1923 m. kaimas jau priklauso Plinkšių dvarui. Buvo Pirmieji ir Antrieji Domėnai, liaudiškai vadinami Didieji Domėnai ir Mažieji Domėnai (Domėnėlių palivarkas ir Domėnų dvaras). Išlikę svirno pamatai su 1898 metų data. | 1923 m. kaimas jau priklauso Plinkšių dvarui. Buvo Pirmieji ir Antrieji Domėnai, liaudiškai vadinami Didieji Domėnai ir Mažieji Domėnai (Domėnėlių palivarkas ir Domėnų dvaras). Išlikę svirno pamatai su 1898 metų data. | ||
| 45 eilutė: | 45 eilutė: | ||
Domėnų kapinaitės, arba Jeržempolės kapinaitė, yra Vidgirio miško 10-ame kvartale, prie [[Sruoja|Sruojos]] upės senvagės, skalaujančios kapinaites iš vakarų pusės. Iš likusių kitų trijų pusių kapinaites juosia griovys ir pylimėlis. Plotas 0,01 ha. Apaugusios mišku. Išlikęs vienas medinis kryžius (meistras Rindeika). 1993-12-27 įrašytos į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų sąrašą (MC 20844). | Domėnų kapinaitės, arba Jeržempolės kapinaitė, yra Vidgirio miško 10-ame kvartale, prie [[Sruoja|Sruojos]] upės senvagės, skalaujančios kapinaites iš vakarų pusės. Iš likusių kitų trijų pusių kapinaites juosia griovys ir pylimėlis. Plotas 0,01 ha. Apaugusios mišku. Išlikęs vienas medinis kryžius (meistras Rindeika). 1993-12-27 įrašytos į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų sąrašą (MC 20844). | ||
== Tradicijos == | == Tradicijos == | ||
Šeimininkas visada suruošdavo patalkį. Vakarėliai vykdavo daržinėje, iškaišytoje berželiais, ar pas kokį kaimyną troboje. Pabaigtuvių gegužinės vykdavo ir pievoje ar sodelyje. Elinį sekmadienį vakarėliai taip pat vykdavo. Prieš tai rytą Domėnų jaunimas būriais eidavo į bažnyčią, kur stovėdavo beveik visi vienoje pusėje, perdaug neišsisklaidydami. O pavakary jau prasidėdavo vakarėliai. Jono Sebeckio troba buvo didelė, jis priimdavo pasišokti kaimo jaunimą. Juozapo Eirošiaus daržinė taip pat gerai tiko vakarėliams. Tai buvo pagrindinės susibūrimo vietos. Kaimas turėjo savo muzikantą Pranciškų Rubežių, kuris grojo armonika, o kitus mušdavo būgną. Pinigus rinkdavo į kepuræ. Prie jaunimo prisideėdavo anekdotininkas Antanas Petrikas, senasis Balkus. Iš jaunimo daug anekdotų žinojo Kostas Balkus. jaunimas šokdavo polką, valsą, jonkelį, fokstrotą, krakoviaką, karobočką. Visos merginos turėjo mokėti šokti. Iš vyrų geriausiai šoko Andriekai - Vincentas, Juozapas. Poipuliariausios dainos: “Palinko liepa”, ‘Dejuoja balandis”, “Rasotų gėlių prisikynus”. Mano mama yra surinkusi liaudies dainų, padainuotų domeniškės Eugenijos Rubežienės. Be šokių ir dainų, jaunimas eidavo ratelius. gavėnios, advento vakarais susirinkæ dalindavo žiedą, mušdavo žiužį. Plaukus nešiojo ilgus, suko ant popierėlių, o sėmenų putrą naudojo vietoj dabartinio plaukų lako. Į vakarėlį eidavo nuo 17 iki 18 metų, o piemenis vyresnieji vaikai varydavo lauk. Domėnų kaimas garsėjo balsingais vyrais. Jų daugiau gyveno mažuosiuose Domėnuose, o Didieji Domėnai garsėjo “glausniomis’ mergomis. Kartais domėniškai išeidavo ir į kito kaimo šokius, bet patys savo vakarėliuose svečių nemėgo. Kildavusios muštynės su jaunimu iš Pagardės, Uikių jaunimas buvo “pripažintas”. | Šeimininkas visada suruošdavo patalkį. Vakarėliai vykdavo daržinėje, iškaišytoje berželiais, ar pas kokį kaimyną troboje. Pabaigtuvių gegužinės vykdavo ir pievoje ar sodelyje. Elinį sekmadienį vakarėliai taip pat vykdavo. Prieš tai rytą Domėnų jaunimas būriais eidavo į bažnyčią, kur stovėdavo beveik visi vienoje pusėje, perdaug neišsisklaidydami. O pavakary jau prasidėdavo vakarėliai. Jono Sebeckio troba buvo didelė, jis priimdavo pasišokti kaimo jaunimą. Juozapo Eirošiaus daržinė taip pat gerai tiko vakarėliams. Tai buvo pagrindinės susibūrimo vietos. Kaimas turėjo savo muzikantą Pranciškų Rubežių, kuris grojo armonika, o kitus mušdavo būgną. Pinigus rinkdavo į kepuræ. Prie jaunimo prisideėdavo anekdotininkas Antanas Petrikas, senasis Balkus. Iš jaunimo daug anekdotų žinojo Kostas Balkus. jaunimas šokdavo polką, valsą, jonkelį, fokstrotą, krakoviaką, karobočką. Visos merginos turėjo mokėti šokti. Iš vyrų geriausiai šoko Andriekai - Vincentas, Juozapas. Poipuliariausios dainos: “Palinko liepa”, ‘Dejuoja balandis”, “Rasotų gėlių prisikynus”. Mano mama yra surinkusi liaudies dainų, padainuotų domeniškės Eugenijos Rubežienės. Be šokių ir dainų, jaunimas eidavo ratelius. gavėnios, advento vakarais susirinkæ dalindavo žiedą, mušdavo žiužį. Plaukus nešiojo ilgus, suko ant popierėlių, o sėmenų putrą naudojo vietoj dabartinio plaukų lako. Į vakarėlį eidavo nuo 17 iki 18 metų, o piemenis vyresnieji vaikai varydavo lauk. Domėnų kaimas garsėjo balsingais vyrais. Jų daugiau gyveno mažuosiuose Domėnuose, o Didieji Domėnai garsėjo “glausniomis’ mergomis. Kartais domėniškai išeidavo ir į kito kaimo šokius, bet patys savo vakarėliuose svečių nemėgo. Kildavusios muštynės su jaunimu iš Pagardės, Uikių jaunimas buvo “pripažintas”. | ||