Domėnai

Domėnai
Kryžius Domėnų k. su užrašu „Domėnų mirusiems prisiminti 2002".
Informacija
Seniūnija:	Sedos seniūnija
Plotas:	544,6 ha
Gyventojai:	32 (2001 m.)

Domėnų k. Koplytėlė ir kryžius

Domėnai

Domėnai, Kaštankelis

Tiltas per Sruojos upę Domėnų k.

DOMĖNAI, kaimas Sedos seniūnijoje, 3 km į pietryčius nuo Sedos, prie Domijos upės. Ribojasi su Pagardės, Užežerės, Paežerės, Užgirių kaimais, Graumėnalės, Veršeglynio, Vidgirio miškais. Pietiniu pakraščiu teka Miningas.

Gyventojai

Gyventojų skaičius: 1902 m. dvare - 74 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis ir 44 gyv.; Domėnėlių palivarke (Domėnų-Bunkiškių palivarke) 1902 m. - 35, 1923 m. - 1 8kis ir 48 gyv., 2001 m. - 32 gyv. (17 vyrų) ir 15 moterų).

Domėnų k. 1958-03-11 gimė lietuvių kalbininkė, filologijos daktarė, Vilniaus universiteto dėstytoja Irena Remenytė-Mažiulienė. Domėnų k. gimė daktarė (matematika, aeronautika) Remenytė Rasa-Prescott.

Istorinės žinios

Domėnų kaimas jau minimas 1646-02-02 Sedos RKB krikštų metrikų knygoje . Surašymo, vykdyto Sedos parapijoje 1816-1817 m. duomenimis, 1816 m. Domėnų k. buvo 14 kiemų (ūkių) ir 74 gyventojai; daugiausia gyveno Marijų (net 9), labiausiai paplitęs vyriškas vardas - Jonas (9). Atrodo, kad kaimas buvo nepriklausomas.

1923 m. kaimas jau priklauso Plinkšių dvarui. Buvo Pirmieji ir Antrieji Domėnai, liaudiškai vadinami Didieji Domėnai ir Mažieji Domėnai (Domėnėlių palivarkas ir Domėnų dvaras). Išlikę svirno pamatai su 1898 metų data.

1841 m. palivarkų savininko grafo Konstantino Pliaterio tėvas Francas iškasė kanalą iš Plinkšių į Sedą (kanalas dar iki šiol skiria Domėnų ir Paežerės kaimus). Konstantinas Pliateris kumečių buvo vadinamas Ponu. Pats jis gyveno Plinkšių dvare, ir grafienė parvažiuodavusi tik vasarai. Grafas nebuvę geras. Nubaustuosius kumečius (Vaišnorą, Vainauską) iškėlę į gretimą Užgirių kaimą. Todėl 1816 m. minėtos pavardės paplitusios Domėnuose, o štai jau mirties registracijos knygose po 1926 m. jas randame kitame kaime.

Po Konstantino Pliaterio mirties 1899 m., dvaro savininke tapo jo duktė Olga Ilijinskienė-Kašauskienė. Ji minima žemės dalijimo dokumentuose. Po jos mirties, 1924 m. pavedėtoja tapo 6 metų duktė Marija. Dvaro tvarkytoju ir mergaitės globėju liko d,Erceville. Jis dažnai pasirodydavo ir pačiuose Domėnuose. Kaip Domėnų palivarko savininkė minima ir Sofija Broel-Pliaterinė.

Prieš pat 1925 m. žemės reformą valstiečiai skundėsi valstybei dėl užgrobiamų jų žemių, plečiant grafo privaitinė nuosavybę. Po parceliacijos žemė išdalinta: 80 ha atiteko Plinkšių dvarui, 17 ha Sedos šv. Vincento ir Pauliaus draugijos senelių prieglaudai, 60 ha Mažeikių miško urėdijai, 3 ha pradžios mokyklai. Plinkšių dvaro žemė minima kaip Elenos Baranauskaitės nuosavybė (didelė dalis Veršeglynio miško). Visa kita žemė buvo išdalyta buvusiems kumečiams, beveik visiems po 12 ha žemės. Lietuvos savanoriai Eugenijus Gylys, Juozas Kunsmonas, Vaclovas Lukošius, Jonas Sebeckis galėjo pasirinkti žemės sklypus. Savininkų, kurie gavo maždaug po 12 ha, buvo 36, 9 žmonės gavo tik po 1-3 ha. 1928 m. palivarkas pavadintas Domėnų kaimu.

Kumečių šeimos, gavusios žemės, pradėjo statytis. Kumetynų pastatuose apsigyveno naujieji žemių savininkai. Didžiųjų Domėnų vienas kumetynas atiteko girininkijai. Ten gyveno eigulys Liudvikas Domarkas, žvalgas Balčikonis, Zenonas Urbonavičius. Kitame palivarko pastate gyveno girininkas V.Lapėnas, vėlesni girininkai. Trečiajame kumetyne apsigyveno Konstantinas Staponkus. Mažuosiuose Domėnuose kumetyno pastate įsikūrė Narcizas Andriekus, arklidėse - Vincas Balkus.

Per Domėnų kaimą teka Domijos upė. Pagrindinis medinis tiltas buvo juodai dažytas. Vėliau, po melioracijos, apie 1959 metus, pastatytas cementinis tiltas. Medinis tiltas nuo seniai buvo prie Domėnų ir Užežerės kaimų ribos (dabar cementinis). Kelias palei Vidgirio mišką jungiasi su Kaštankeliu. Taip galima apvažiuoti visus Domėnus. Nuo kumetyno Veršeglynio link buvęs 2 ha eglėm apsodintas dvaro sodas.

Domėnuose buvo Šv. Vincento ir Pauliaus senelių prieglauda, kuri priklausė Sedos bažnyčiai (vad. ubagynas). Ji buvo įsikūrusi dviejų aukštų mūriniame pastate. Ši prieglauda taip pat turėjo ūkinį pastatą,žemės, augino kiaules. Gyveno 2 vienuolės: griežtoji Bernadeta ir linksmoji Cecilija. Dažnai apsilankydavo kanauninkas Motiejus vėlutis ir vikaras Aloyzas Žukas. Vienuolės ateinančius vaikus mokydavo poterių. Per karą pastatai sudegė, liko tik pamatai ir kitoj kelio pusėj antaninė obelis. Išlikæs ir mūrinis tiltas per Pliaterio iškastą kanalą.

Domėnų kaime buvo pradinė mokykla, įsikūrusi E.Gylio name, kurį vėliau nupirko Ramanauskiai. 1931 m. mokytoja Bronė Taujenytė. 1933 m. mokyklą lankė apie 30 kaimo vaikų. Paskui domėniškai eidavo į Paežerės pradžios mokyklą, o didesnių mokslų siekė Sedoje ir dar toliau.

1945 m. į Sibirą ištremta Juozapo Remenio šeima (turėjo 24 ha žemės). Apie 1968-69 m. buvo pradėti ardyti Mažieji Domėnėliai. Šeimos kėlėsi į Sedą, Telšius, Mažeikius, Užežerės k. Pagal Kaštankelį liko kelios trobos: Ramanausko (gyv. duktė S.Rubežienė), Sebeckio (gyv. Lenkauskiai), dar Eirošius (gyv. Adomas Rubežius), Atkočaičio (gyv. Antanas Jonavičius), Butkaus (gyv. Vytautas Atkočaitis). Kolūkio laikais buvusiuose dvaro pastatuose apsigyveno daug naujų žmonių. Iš kumetynų belikusi tik 16 klevų alėja.

Domėnų kapinaitės, arba Jeržempolės kapinaitė, yra Vidgirio miško 10-ame kvartale, prie Sruojos upės senvagės, skalaujančios kapinaites iš vakarų pusės. Iš likusių kitų trijų pusių kapinaites juosia griovys ir pylimėlis. Plotas 0,01 ha. Apaugusios mišku. Išlikęs vienas medinis kryžius (meistras Rindeika). 1993-12-27 įrašytos į Lietuvos respublikos kultūros paveldo objektų sąrašą (MC 20844).

Tradicijos

Šeimininkas visada suruošdavo patalkį. Vakarėliai vykdavo daržinėje, iškaišytoje berželiais, ar pas kokį kaimyną troboje. Pabaigtuvių gegužinės vykdavo ir pievoje ar sodelyje. Elinį sekmadienį vakarėliai taip pat vykdavo. Prieš tai rytą Domėnų jaunimas būriais eidavo į bažnyčią, kur stovėdavo beveik visi vienoje pusėje, perdaug neišsisklaidydami. O pavakary jau prasidėdavo vakarėliai. Jono Sebeckio troba buvo didelė, jis priimdavo pasišokti kaimo jaunimą. Juozapo Eirošiaus daržinė taip pat gerai tiko vakarėliams. Tai buvo pagrindinės susibūrimo vietos. Kaimas turėjo savo muzikantą Pranciškų Rubežių, kuris grojo armonika, o kitus mušdavo būgną. Pinigus rinkdavo į kepuræ. Prie jaunimo prisideėdavo anekdotininkas Antanas Petrikas, senasis Balkus. Iš jaunimo daug anekdotų žinojo Kostas Balkus. jaunimas šokdavo polką, valsą, jonkelį, fokstrotą, krakoviaką, karobočką. Visos merginos turėjo mokėti šokti. Iš vyrų geriausiai šoko Andriekai - Vincentas, Juozapas. Poipuliariausios dainos: “Palinko liepa”, ‘Dejuoja balandis”, “Rasotų gėlių prisikynus”. Mano mama yra surinkusi liaudies dainų, padainuotų domeniškės Eugenijos Rubežienės. Be šokių ir dainų, jaunimas eidavo ratelius. gavėnios, advento vakarais susirinkæ dalindavo žiedą, mušdavo žiužį. Plaukus nešiojo ilgus, suko ant popierėlių, o sėmenų putrą naudojo vietoj dabartinio plaukų lako. Į vakarėlį eidavo nuo 17 iki 18 metų, o piemenis vyresnieji vaikai varydavo lauk. Domėnų kaimas garsėjo balsingais vyrais. Jų daugiau gyveno mažuosiuose Domėnuose, o Didieji Domėnai garsėjo “glausniomis’ mergomis. Kartais domėniškai išeidavo ir į kito kaimo šokius, bet patys savo vakarėliuose svečių nemėgo. Kildavusios muštynės su jaunimu iš Pagardės, Uikių jaunimas buvo “pripažintas”.

Ligi šių dienų išlikæs paprotys - nuo šv.Jurgio ligi šv.Onos miegama pokaičio, ligi šv.Baltramiejaus valgomi pavakariai (pavečerka).

Mikrotopiniminiai vietovardžiai

• Abromiškė - vietovė.
• Jeržempolė - kai kur minimas Jeržempolės palivarkas, žmonės vadina Geržempole, Križempole, Eržempole. Čia stovėjusi koplytėlė, kurią netikintis Pliateris nugriovęs ir išvežęs į Šateikius. Vėliau žmonės koplytėlę atstatė, ten pradėta laidoti. Pliateris norėjęs būti palaidotas Jeržempolėje, bet žmonės neleido.
• Kaštankelis -
• Valatkiškė - šaltinis prie Jeržempolės, Dimijos pakrantėje. Prie šaltinio buvusi ir sodyba, nes buvo galima rasti pamatų liekanų.
• Veršeglynis - miškas Domėnų k. Pavadinimo kilmė siejama su tokia legenda: pono bernas paleidęs veršius ir 3 dienas ieškojęs jų tame eglyne, bet neradęs. Žmonės prisimena iš Veršeglynio į Jeržempolę vaikščiojančius žiburėlius. Tai buvę nekrikštytų kūdikių vėlės.
• Visockienėws kryžius - 3 dienas prieš Šeštines prie šio kryžiaus melsdavosi giedodami įviarias litanijas.

Etimologija

Kaimo pavadinimo kilmė neaiški. Prof. A. Vanagas “Lietuvių hidronimų etimologiniame žodyne” teigia: iš upės vardo Domija arba jo gretiminės lyties Domė su priesaga-ėnai buvo sudarytas kaimo vardas Domėnai. Tačiau galimas dalykas, kad kaimo vardas yra asmenvardinės kilmės(Domėnas:Domas :Domijonas). Šalia pateikiama: iš lat. duoms “giluma upėje”.

Kita versija dėl pavadinimo kilmės - domėnas (žemės valda). Vietiniai kaimo gyventojai linkę manyti, kad kaimo vardas susijęs su upės pavadinimu, kurio kilmė tikriausiai latviška.

Šaltiniai

• Šverebas P. (sud.). Seda. - V., 1997. - P. 297.
• Remenytė R. Domėnų kaimas - mano šeimos lopšys. // Santarvė - 1997. - Sausio 16. - Nr. 6.