8
pakeitimai
Grūstė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
Pagal Tiškų metrikus, Dūmos mokesčio žiniaraštį ir 1918 m. žemėlapį papildžiau duomenis apie Grunscie-Tyszki-Grons'cie-Grūstė.
S (robotas: smulkūs taisymai) |
(Pagal Tiškų metrikus, Dūmos mokesčio žiniaraštį ir 1918 m. žemėlapį papildžiau duomenis apie Grunscie-Tyszki-Grons'cie-Grūstė.) |
||
| 37 eilutė: | 37 eilutė: | ||
Taigi, kaip matyti, Grūstės istorija yra paini ir iki galo neatskleista.Labai trūksta tikslių jos raidos duomenų, bet aišku tai, kad žmonių čia gyventa jau labai seniai ir kad XVI-XVII a. čia jau buvęs gana didelis miestelis.Be to,senovėje čia galėjusi būti šventa pagonių vieta.Čia yra nemaža kalniukų (greičiausiai alkakalnių), žmonės dar atsimena šventus šaltinius, tebėra ir senų ąžuolų-matyt, būta ir šventų giraičių.Dabar daug kas sunaikinta, kalnai suarti, sulyginti.Yra išlikę Būgnų kalniukas, Mockaus miškelis, Varduvos ąžuolas.Išlikę ir pasakojimų, legendų apie juos. | Taigi, kaip matyti, Grūstės istorija yra paini ir iki galo neatskleista.Labai trūksta tikslių jos raidos duomenų, bet aišku tai, kad žmonių čia gyventa jau labai seniai ir kad XVI-XVII a. čia jau buvęs gana didelis miestelis.Be to,senovėje čia galėjusi būti šventa pagonių vieta.Čia yra nemaža kalniukų (greičiausiai alkakalnių), žmonės dar atsimena šventus šaltinius, tebėra ir senų ąžuolų-matyt, būta ir šventų giraičių.Dabar daug kas sunaikinta, kalnai suarti, sulyginti.Yra išlikę Būgnų kalniukas, Mockaus miškelis, Varduvos ąžuolas.Išlikę ir pasakojimų, legendų apie juos. | ||
1775 m. Padūmės mokesčio žiniaraštyje nurodoma, kad Grunscie yra tie patys Tiškai (Grunscie alias Tyszki). Iš to paties žiniaraščio matyti, kad Tiškai ten turėjo Dūmas (Būdavo apmokestinamas kiekvienas kūrenamas židinys. Šis prievolės vienetas dūmu vadintas dėl to, kad kūrenant židinį be kamino, rūkdavo visas šiaudinis dūminio gyvenamojo namo stogas. Buvo taikomas Rusijoje, Lenkijoje, Balkanuose (čia XIII a. – XIV a. vadintas dymnina). Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ūkį dūmu imta vadinti XIV a., kai buvo siekiama išvengti prievolių didinimo ir keli dūmai jungėsi į tarnybą. Dūmą paprastai sudarė mažoji valstiečio šeima. Po XVI a. vidurio Valakų reformos dūmas tapo ūkio ir sodybos sinonimu. Lenkijos pavyzdžiu Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1649 m. įvestas mokestis nuo dūmo padūmė. 1795 m. Rusijai užėmus Lietuvą, apmokestinimo vienetu tapo revizinis asmuo ir dūmai nebebuvo registruojami.) Pagal metrikus bajorai Tiškai bent jau nuo 1654 m.iki 1705 kūrė šeimas Grunstėje (Grunscie), kai kada kaimą pavadindavo Tiškais, o iki 1825 m. kūrė šeimas Tiškuose (Tyszki), kai kada kaimas vėlgi būdavo pavadintas Grąnscie. Taigi tuo periodu buvo dveji kaimai pavadinimu Tiškai vienas šalia kito. 1918 m. žemėlapyje nurodoma vietovė (kaimas ir valsčius lenkiškai Grons'cie). | |||
1928 m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. Vėliau ši mokykla buvo uždaryta, o mokiniai perėjo į kitą, įsikūrusią Mikalauskų namuose. Uždarius ir ir šią, visi persikėlė į [[Orvydiškių pradinė mokykla|Orvydiškių pradinę mokyklą]] <ref>Vytautas Malūkas. Grūstė gyventojai kaimo centru vadina didžiules kapines // Santarvė. - 2010. - Spalio 09. - Nr. 114. - P. 8, 12.</ref>. | 1928 m. Grūstės kaimas buvo išskirstytas vienkiemiais. 1935 m. kaime buvo paštas ir vandens malūnas<ref>Lietuviškoji enciklopedija. - T. 9. - P. 719.</ref>, krautuvė, pas vietos šaulių skyriaus vadą M. Kemtį įsteigta vieša skaitykla <ref>Rytas. - 1935. - Nr. 51.</ref>. Nuo 1948 m. kaime veikė mokykla, Stanislavos Mikalauskaitės namuose. Vėliau ši mokykla buvo uždaryta, o mokiniai perėjo į kitą, įsikūrusią Mikalauskų namuose. Uždarius ir ir šią, visi persikėlė į [[Orvydiškių pradinė mokykla|Orvydiškių pradinę mokyklą]] <ref>Vytautas Malūkas. Grūstė gyventojai kaimo centru vadina didžiules kapines // Santarvė. - 2010. - Spalio 09. - Nr. 114. - P. 8, 12.</ref>. | ||
| 58 eilutė: | 60 eilutė: | ||
* Miškas gojai. PV kelio Seda-Skuodas pusėje, dešiniajame Bradumo upelio krante. Iš mokyklos mokiniai visada čia eidavo pasivakščioti. Buvo kalbama, kad čia yra ir akmenų su neišskaitomais parašais, nors tų akmenų niekas nebuvo radæs(V.Vaitkevičius, 1998). | * Miškas gojai. PV kelio Seda-Skuodas pusėje, dešiniajame Bradumo upelio krante. Iš mokyklos mokiniai visada čia eidavo pasivakščioti. Buvo kalbama, kad čia yra ir akmenų su neišskaitomais parašais, nors tų akmenų niekas nebuvo radæs(V.Vaitkevičius, 1998). | ||
* Juzumo kalnas. Padav. Čia stovėjo viena iš trijų Grūstės bažnyčių (manoma, kad antra- Mockaus miškelyje, trečia- kapinėse.). | * Juzumo kalnas. Padav. Čia stovėjo viena iš trijų Grūstės bažnyčių (manoma, kad antra- Mockaus miškelyje, trečia- kapinėse.). | ||
* Varduvos ąžuolas. Yra Sedos apylinkėje, Grūstės kaime, prie Majausko sodybos. Aukštis 24 m, skersmuo 2.1 m, perimetras 670 cm, lajos plotas 520 m2. 1960 m ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų. 1986 m paminklas aptvertas, pastatyta nauja informacinė lentelė. Šio ąžuolo vidus stipriai išpuvæs. Anga į drevæ yra 1.7 m aukštyje. Anga nedidelė 30x 40 cm elipsės formos. Iš likusios žemės matyti, kad į ąžuolą yra | * Varduvos ąžuolas. Yra Sedos apylinkėje, Grūstės kaime, prie Majausko sodybos. Aukštis 24 m, skersmuo 2.1 m, perimetras 670 cm, lajos plotas 520 m2. 1960 m ąžuolas paskelbtas gamtos paminklu, 1987 m priskirtas prie rajoninės reikšmės paminklų. 1986 m paminklas aptvertas, pastatyta nauja informacinė lentelė. Šio ąžuolo vidus stipriai išpuvæs. Anga į drevæ yra 1.7 m aukštyje. Anga nedidelė 30x 40 cm elipsės formos. Iš likusios žemės matyti, kad į ąžuolą yra trenkęs perkūnas. 10 m nuo ąžuolo yra rusys daržovėms saugoti. Medis auga ant vandens erozijos paveikto Varduvos vakarinio kranto. Dabar Varduvos ąžuolas visas drevėtas, prieš 7-8 metus nudžiūvo. Grūstės kaimas, kuriame yra ąžuolas, labai senas, minimas 1252 m. iš 1820 m. Sapiegos dvarų surašymo matyti, kad Grūstė buvo vaitystė ir priklausė Sedos raktui. Iš tų laikų išliko tik šventorkalnis su kapais ir ąžuolas. | ||
== Susiję straipsniai == | == Susiję straipsniai == | ||