19 696
pakeitimai
Mažeikių geležinkelio stotis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorija
| 9 eilutė: | 9 eilutė: | ||
== Istorija == | == Istorija == | ||
1869 m. pro Mažeikius buvo pradėta tiesti Liepojos - Romnų geležinkelio linija. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėjo veikti Mažeikių geležinkelio stotis. 1873 m. Mažeikiai buvo sujungti ir su Ryga, todėl 1873 m. lapkričio 3 d. pradėjo veikti ir antra geležinkelio stotis, kuri vadinosi Mintaujos, arba [[Nitauska]]. Abi stotys keitėsi vagonais, formavo traukinius. 1876 m. buvo pastatytas dabartinis geležinkelio stoties pastatas. Tai pirmasis Mažeikių miesto mūrinis pastatas, kuris netrukus po pastatymo apšviestas dujiniais žibintais. Greta pastatyta pirmoji mieste elektrinė (pastatas išlikęs iki šiol). Iš čia išsiųsta pirmoji telegrama, pirmą kartą mieste suskambo telefonas. Čia ir pirmoji gaisrinė, ir paštas. <ref> Vytautas Ramanauskas. Mažeikių geležinkeliui - 140 metų // Santarvė. - 2011. - Rugs. 17. - Nr. 105.</ref>. XX a. 1-ame deš.pristatyti abu stoties pastato fligeliai. | 1869 m. pro Mažeikius buvo pradėta tiesti Liepojos - Romnų geležinkelio linija. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėjo veikti Mažeikių geležinkelio stotis. 1873 m. Mažeikiai buvo sujungti ir su Ryga, todėl 1873 m. lapkričio 3 d. pradėjo veikti ir antra geležinkelio stotis, kuri vadinosi Mintaujos, arba [[Nitauska]]. Abi stotys keitėsi vagonais, formavo traukinius. 1876 m. buvo pastatytas dabartinis geležinkelio stoties pastatas. Tai pirmasis Mažeikių miesto mūrinis pastatas, kuris netrukus po pastatymo apšviestas dujiniais žibintais. Greta pastatyta pirmoji mieste elektrinė (pastatas išlikęs iki šiol). Iš čia išsiųsta pirmoji telegrama, pirmą kartą mieste suskambo telefonas. Čia ir pirmoji gaisrinė, ir paštas. <ref> Vytautas Ramanauskas. Mažeikių geležinkeliui - 140 metų // Santarvė. - 2011. - Rugs. 17. - Nr. 105.</ref>. XX a. 1-ame deš.pristatyti abu stoties pastato fligeliai. 1900 - 1915 m. stotis buvo vadinta '''Muravjovo'''. | ||
Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Čia vykdamas į Liepoją lankėsi Rusijos imperatorius Nikolajus II. Pirmojo pasaulinio karo metais stoties restorane pietavo Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Tame pačiame restorane bermontininkų vadas pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Pakeliui į Rygą buvo apsistojęs kardinolas Achiles Ratti - būsimasis popiežius Pijus XI. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje, kuri pavadinta Vytauto Didžiojo vardu vykdavo valstybės švenčių minėjimai. Čia vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais<ref>Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1991. - T. IV. - P. 359.</ref>. Pokario metais iš čia buvo vežami žmonės į tremtį. | Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Čia vykdamas į Liepoją lankėsi Rusijos imperatorius Nikolajus II. Pirmojo pasaulinio karo metais stoties restorane pietavo Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Tame pačiame restorane bermontininkų vadas pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Pakeliui į Rygą buvo apsistojęs kardinolas Achiles Ratti - būsimasis popiežius Pijus XI. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje, kuri pavadinta Vytauto Didžiojo vardu vykdavo valstybės švenčių minėjimai. Čia vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais<ref>Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1991. - T. IV. - P. 359.</ref>. Pokario metais iš čia buvo vežami žmonės į tremtį. | ||
1913 m. stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 4 stoties raštininkai, 3 vyresnieji, 8 signalininkai ir 21 paprastas iešmininkas, 7 traukinių derintojai, 7 traukinių sukabinėtojai, 4 garvežių mašinistai, 2 bilietų, 2 bagažo ir 1 krovinių kasininkai, 1 krovinių perdavimo agentas, 2 jo padėjėjai, 5 krovinių svėrėjai, 7 krovinių raštininkai, 7 stoties ir 1 krovinių sargai, 2 konduktorių namo sargai, 4 bagažo nešikai. Stoties telegrafe dirbo 4 vyresnieji, 13 jaunesniųjų ir 1 atsarginis telegrafininkai <ref> | 1913 m. stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 4 stoties raštininkai, 3 vyresnieji, 8 signalininkai ir 21 paprastas iešmininkas, 7 traukinių derintojai, 7 traukinių sukabinėtojai, 4 garvežių mašinistai, 2 bilietų, 2 bagažo ir 1 krovinių kasininkai, 1 krovinių perdavimo agentas, 2 jo padėjėjai, 5 krovinių svėrėjai, 7 krovinių raštininkai, 7 stoties ir 1 krovinių sargai, 2 konduktorių namo sargai, 4 bagažo nešikai. Stoties telegrafe dirbo 4 vyresnieji, 13 jaunesniųjų ir 1 atsarginis telegrafininkai <ref>Žeimantas L.V. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869 - 1915. - V., 2005. - P. 203.</ref>. 1915 m. buvo numatyta virš geležinkelio pastatyti tiltą, kurio sąmata - 12 tūkst. rub. <ref>Iš Lietuvos. Mažeikiai // Viltis. - 1913. - Lapkr. 14 (27). - Nr. 134. - P. 2.</ref>. | ||
Šalia stoties buvo garvežių depas (vagonų remonto dirbtuvės). 1898-12-18 jame kilo gaisras, bet greitai buvo užgesintas. 1908 m. depe atsirado konduktorių brigada, todėl čia buvo formuojami traukiniai ar vagonų | Šalia stoties buvo garvežių depas (vagonų remonto dirbtuvės). 1898-12-18 jame kilo gaisras, bet greitai buvo užgesintas. 1908 m. depe atsirado konduktorių brigada, todėl čia buvo formuojami traukiniai ar vagonų grupės. 1914 m. vietoje seno medinio namo pastatytas depo viršininko ir bilietų kasininkės gyvenamasis mūrinis namas su ištaigingu viršininko butu (4 kambariai, dvi priemenės, virtuvė, tarnaitės kambarys, vonia, sanitarinis mazgas, sandėliukas <ref>Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - 272 p. - P. 125. ISBN 9955-611-04-9 </ref>. 1944 m. depas buvo subombarduotas. 1905 m. gaisrams gesinti stotis turėjo 3 kilnojamuosius siurblius, 4 kirvius, 6 kartis su kabliais, 18 kibirų, 10 medinių rėčkų, 6 statines ir kopėčias <ref>Žeimantas L.V. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869 - 1915. - V., 2005. - P. 202 - 203.</ref>. | ||
1920 m. sausio 1 d. buvo įkurta stoties ir ruožo komendantūra. Lietuvos kariuomenės vadovybė komendantūrai teikė nemažai reikšmės, kadangi buvo baiminamasi latvių teritorinių pretenzijų į Mažeikių apylinkes, ir ji turėjo sustiprinti ten dislokuotą įgulą. Per dvejus metus jai vadovavo šie komendantai: vyr. ltn. Petras Žemaitis (1920-01-01--1920-09-01), kpt. Petras Valantiejus (1920-09-01--1921-03-15), kpt. P. Žemaitis (1921-05-15--1922-0901), kpt. Vladas Barkauskas (1922-09-01--1922-12-24). Pagal 1920 m. sudarytą sąrašą Mažeikių stoties komendantūrai teko plačiųjų kelių Kretingos-Amalių ir Mažeikių-Laižuvos ruožai <ref>Karo archyvas. - V., 2008. - T. XXIII. - P. 191.</ref>. | 1920 m. sausio 1 d. buvo įkurta stoties ir ruožo komendantūra. Lietuvos kariuomenės vadovybė komendantūrai teikė nemažai reikšmės, kadangi buvo baiminamasi latvių teritorinių pretenzijų į Mažeikių apylinkes, ir ji turėjo sustiprinti ten dislokuotą įgulą. Per dvejus metus jai vadovavo šie komendantai: vyr. ltn. Petras Žemaitis (1920-01-01--1920-09-01), kpt. Petras Valantiejus (1920-09-01--1921-03-15), kpt. P. Žemaitis (1921-05-15--1922-0901), kpt. Vladas Barkauskas (1922-09-01--1922-12-24). Pagal 1920 m. sudarytą sąrašą Mažeikių stoties komendantūrai teko plačiųjų kelių Kretingos-Amalių ir Mažeikių-Laižuvos ruožai <ref>Karo archyvas. - V., 2008. - T. XXIII. - P. 191.</ref>. | ||