Mažeikių geležinkelio stotis
Straipsnis šiuo metu rašomas. |
MAŽEIKIŲ GELEŽINKELIO STOTIS, yra Mažeikių miesto centrinėje dalyje, prie geležinkelio, Stoties g. 1.
Pastatas pailgo stačiakampio plano, suskirstytas į atskiras patalpas. Pamatai akmenų mūro, perdangos medinės, dengtas šiferiniu dvišlaičiu stogu, sienos plytų mūrų, tinkuotos. Centrinė dalis dviejų aukštų. Iki I-ojo pasaulinio karo pristatyti abu fligeliai. Po II-ojo pasaulinio karo kiemo pusėje pristatytas vieno aukšto priestatas. Ant pastato centrinės dalies abiejų frontonų yra užrašai: „MAŽEIKIAI". Pastatytas 1876 m.
Istorija
1869 m. pro Mažeikius buvo pradėta tiesti Liepojos - Romnų geležinkelio linija. 1871 m. rugsėjo 4 d. pradėjo veikti Mažeikių geležinkelio stotis. 1873 m. Mažeikiai buvo sujungti ir su Ryga, todėl 1873 m. lapkričio 3 d. pradėjo veikti ir antra geležinkelio stotis, kuri vadinosi Mintaujos, arba Nitauska. Abi stotys keitėsi vagonais, formavo traukinius. 1876 m. buvo pastatytas dabartinis geležinkelio stoties pastatas. Tai pirmasis Mažeikių miesto mūrinis pastatas, kuris netrukus po pastatymo apšviestas dujiniais žibintais. Greta pastatyta pirmoji mieste elektrinė (pastatas išlikęs iki šiol). Iš čia išsiųsta pirmoji telegrama, pirmą kartą mieste suskambo telefonas. Čia ir pirmoji gaisrinė, ir paštas. [1]. XX a. 1-ame deš.pristatyti abu stoties pastato fligeliai. 1900 - 1915 m. stotis buvo vadinta Muravjovo.
Stotis susijusi ir su istoriniais įvykiais. Čia vykdamas į Liepoją lankėsi Rusijos imperatorius Nikolajus II. Pirmojo pasaulinio karo metais stoties restorane pietavo Vokietijos kaizeris Vilhelmas II. Tame pačiame restorane bermontininkų vadas pulkininkas Bermontas-Avalovas pakeltas į generolus. Pakeliui į Rygą buvo apsistojęs kardinolas Achiles Ratti - būsimasis popiežius Pijus XI. Stotyje vyko Lietuvos Prezidento Antano Smetonos susitikimas su apskrities savanoriais. Tarpukario metais stoties aikštėje, kuri pavadinta Vytauto Didžiojo vardu vykdavo valstybės švenčių minėjimai. Čia vyko laisvės gynėjų susirėmimai su Mažeikių kuopa ir raudonaisiais latvių šauliais[2]. Pokario metais iš čia buvo vežami žmonės į tremtį.
1913 m. stotyje dirbo viršininkas, 3 jo padėjėjai, 4 stoties raštininkai, 3 vyresnieji, 8 signalininkai ir 21 paprastas iešmininkas, 7 traukinių derintojai, 7 traukinių sukabinėtojai, 4 garvežių mašinistai, 2 bilietų, 2 bagažo ir 1 krovinių kasininkai, 1 krovinių perdavimo agentas, 2 jo padėjėjai, 5 krovinių svėrėjai, 7 krovinių raštininkai, 7 stoties ir 1 krovinių sargai, 2 konduktorių namo sargai, 4 bagažo nešikai. Stoties telegrafe dirbo 4 vyresnieji, 13 jaunesniųjų ir 1 atsarginis telegrafininkai [3]. 1915 m. buvo numatyta virš geležinkelio pastatyti tiltą, kurio sąmata - 12 tūkst. rub. [4].
Šalia stoties buvo garvežių depas (vagonų remonto dirbtuvės). 1898-12-18 jame kilo gaisras, bet greitai buvo užgesintas. 1908 m. depe atsirado konduktorių brigada, todėl čia buvo formuojami traukiniai ar vagonų grupės. 1914 m. vietoje seno medinio namo pastatytas depo viršininko ir bilietų kasininkės gyvenamasis mūrinis namas su ištaigingu viršininko butu (4 kambariai, dvi priemenės, virtuvė, tarnaitės kambarys, vonia, sanitarinis mazgas, sandėliukas [5]. 1944 m. depas buvo subombarduotas. 1905 m. gaisrams gesinti stotis turėjo 3 kilnojamuosius siurblius, 4 kirvius, 6 kartis su kabliais, 18 kibirų, 10 medinių rėčkų, 6 statines ir kopėčias [6].
1920 m. sausio 1 d. buvo įkurta stoties ir ruožo komendantūra. Lietuvos kariuomenės vadovybė komendantūrai teikė nemažai reikšmės, kadangi buvo baiminamasi latvių teritorinių pretenzijų į Mažeikių apylinkes, ir ji turėjo sustiprinti ten dislokuotą įgulą. Per dvejus metus jai vadovavo šie komendantai: vyr. ltn. Petras Žemaitis (1920-01-01--1920-09-01), kpt. Petras Valantiejus (1920-09-01--1921-03-15), kpt. P. Žemaitis (1921-05-15--1922-0901), kpt. Vladas Barkauskas (1922-09-01--1922-12-24). Pagal 1920 m. sudarytą sąrašą Mažeikių stoties komendantūrai teko plačiųjų kelių Kretingos-Amalių ir Mažeikių-Laižuvos ruožai [7].
Iki 199? kursavo keleiviniai traukiniai į Vilnių, Rygą, Radviliškį, Klaipėdą. Buvo įrengta keleivių salė, bagažo saugojimo kameros, bilietų kasa. Iš kiemo pusės pristatytame pastate ir kair. fligelyje buvo parduotuvės.
1941 m. ir vėliau iš Mažeikių geležinkelio stoties į Rusiją buvo tremiami žmonės. 199? prie pastato privirtinta lenta trėmimas atminti. Kas met čia birželio 14 d. minima Gedulo ir vilties diena.
1970 m. pastatytas pėsčiųjų tiltas per geležinkelį. 2002 m. vasarą buvo išmontuoti po tiltu kabantys du 70 metrų ilgio vamzdžiai, kuriais į senamiestį buvo tiekiama šilumos energija. Senojo tilto išmontavimo darbus 2003 metų liepą-rugpjūčio UAB „Mažeikių strėlė" atliko už 73 tūkst. litų. Tilto būklė buvo kritiška: ištrupėjusios sijos kėlė pavojų traukinių judėjimui, tiltą veikė vibracija, atitrūkę betono gabalai kėlė pavojų žmonių gyvybei, pavasario vėtros nuplėšė tilto turėkluis. Po tilto nugriovimo pėstieji ir dviratininkai, pažeisdami saugumo reikalavimus, naudojosi geležinkelininkų tarnybiniu perėjimu, kuris buvo nesaugus, arba ėjo ar važiavo tiesiai per bėgius kitose vietose. Dėl tilto būtinybės, 2010-2014 metais Mažeikių geležinkelio stoties teritorijoje įvyko aštuoni eismo įvykiai, kurių metu traukiniai mirtinai traumavo šešis pėsčiuosius- ir vieną dviratininką, taip pat vienam jaunuoliui buvo nutrauktos abi kojos. 2016 m. liepos 15 d. buvo pradėta naujojo pėsčiųjų tilto statyba. Naujojo pėsčiųjų tilto atidarymas ir pašventinimas įvyko 2017-08-31, tilto rangovės UAB „Hidrostatybos" vadovas Ignas Daunys tuometiniams Mažeikių rajono savivaldybės merui Atanui Teniui įteikė simbolinį raktą [8].
Mažeikių geležinkelio stoties pastatas kaip turintis istorinę ir architektūrinę vertę 2003-12-31 įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros paveldo objektų registrą (S 890). 2003 m. liepos mėn. UAB „Mažeikių strėlė“, turėję tam licenciją. Po mėnesio geležinkelio ruožas buvo išmontuotas. Tą pačią dieną „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, kad „Orlen Lietuva“ vienašališkai nutraukė derybas dėl atsiskaitymo už paslaugas. „Orlen Lietuva“ tvirtino derybų nenutraukusi.
2008 m. rugsėjo 9 d. „Orlen Lietuva“ pareiškė pretenziją Susisiekimo ministerijai bei „Lietuvos geležinkeliams“ ir pradėjo ruošti skundą Konkurencijos tarybai - anot Mažeikių įmonės, uždarius ruožą į Rengę, ji buvo priversta naudotis tik „Lietuvos geležinkelių“ paslaugomis ir vežti produkciją kur kas toliau - per Šiaulius ir Joniškį. 2009 m. rugsėjo 28 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pareiškė, jog dėl ekonominės krizės stokoja maždaug 41 mln. litų Rengės ruožo į Latviją remontui. 2010 m. vasarį „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka pranešė, kad įmonė planuoja atstatyti išardytą geležinkelio atšaką. 2010 m. rugsėjo 2 d. paskelbta, jog Rengės ruožo rekonstrukciją už 1 mln. litų projektuos Ispanijos inžinerinių ir architektūros paslaugų bendrovė „Ardanuy Ingenieria“. 2011 m. kovo 8 d. EK Konkurencijos generalinio direktorato atstovai atliko patikrinimus „Lietuvos geležinkeliuose“ bei Latvijos valdomoje geležinkelių įmonėje. Tuomet Komisija teigė turinti pagrindo tikėti, jog minėtos įmonės pažeidė ES konkurencijos taisykles 2011 m. kovo 14 d. „Orlen“ patvirtino, jog kreipėsi į Europos Komisiją dėl „Lietuvos geležinkelių“ veiksmų, kurie turėjo neigiamos įtakos „Orlen Lietuvos“ veiklai. 2013 m. kovo 6 d. EK pradėjo oficialų tyrimą dėl „Lietuvos geležinkelių“ monopolinės veiklos 2014 m gegužės 8 d. „Lietuvos geležinkelių“ vadovas S. Dailydka teigė, jog Rengės ruožą būtų galima atstatyti, jei jis būtų ekonomiškai naudingas, nes tuometiniai krovinių srautai nebūtų atpirkę investicijų į statybas. 2015 m. sausio 5 d. EK pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ galimai ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje Lietuvoje ir Latvijoje ir nusiuntė bendrovei prieštaravimo pranešimą. 2015 m. sausio 6 d. Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius pareiškė, jog jei EK galutinai nuspręstų, kad „Lietuvos geležinkeliai“ ribojo konkurenciją geležinkelių rinkoje, Lietuva svarstytų galimybę jį atstatyti arba kreiptųsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą. 2015 m. liepos 22 d. Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė sukritikavo „Lietuvos geležinkelius“ dėl neveiklumo sprendžiant Rengės klausimą. 2015 m. liepos 23 d. „Lietuvos geležinkeliai“ pranešė, jog Rengės ruožo atstatymo projektas yra parengtas, tačiau statyboms trūksta lėšų. 2015 m. liepos 30 d. S. Dailydka pareiškė, kad EK nutarus skirti baudą įmonei už išardytą Rengės ruožą, ji bylinėtųsi teismuose. 2016 m. gegužės 24 d. R. Sinkevičius pranešė, jog EK, baigianti Lenkijos „Orlen“ inicijuotą tyrimą, Lietuvai siūlo dvi išeitis: arba sumokėti baudą, kuri, BNS skaičiavimais, gali siekti apie 43 mln. eurų, ir atstatyti Rengės ruožą, arba išskaidyti „Lietuvos geležinkelius“. 2016 m. gegužės 25 d. R. Sinkevičius pranešė, jog „Lietuvos geležinkeliai“ bus pertvarkyti pagal Europos Sąjungos reikalavimus - tokiu atveju įmonei nereikės mokėti jai gresiančios baudos. 2016 m. birželis Lietuva EK pateikė konfidencialaus turinio dokumentus, kuriuose pateikta šalies vizija, kaip turėtų būti pertvarkyti „Lietuvos geležinkeliai“. 2017 m. rugsėjo 5 d. „Lietuvos geležinkeliai“ Lenkijos koncernui „Orlen“ pateikė pasiūlymą, kaip išspręsti ginčą dėl Rengės ruožo. Premjero Sauliaus Skvernelio teigimu, pasiūlymas apima palankius „Orlen“ krovinių gabenimo tarifus mainais į tai, kad ruožas nebūtų atstatytas [9].
2017 metų spalio 2 dieną Europos Komisija „Lietuvos geležinkeliams“ skyrė 27,87 mln. eurų baudą už tai, kad, išardžiusi bėgių kelią tarp Lietuvos ir Latvijos, įmonė sudarė konkurencijos kliūtis krovinių vežimo geležinkeliais rinkoje ir pažeidė ES antimonopolines taisykles. 2019-06-10 Mažeikiuose iškilmingai paminėta geležinkelio ruožo Mažeikiai–Rengė atstatymo pradžia. Į Mažeikius atvyko Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Latvijos Respublikos transporto ministras Talis Linkaits ir Lenkijos Respublikos infrastruktūros ministras Andrzej Adamczyk. Kartu su Mažeikių rajono savivaldybės meru Vidmantu Macevičiumi, AB „Lietuvos geležinkeliai“ ir AB „Orlen Lietuva“ atstovais ministrai apžiūrėjo vykstančius atstatymo darbus, pasakė sveikinimo kalbas, kuriose kalbėta apie glaudesnę šalių partnerystę stiprinant visoms trims valstybėms – Lietuvai, Latvijai ir Lenkijai – naudingus transporto ir ekonominius ryšius.
Netoli stoties 2017-08-31 atidarytas pėsčiųjų viadukas per geležinkelį.
2020-02-15 iškilmingai atidarytas atstatytas geležinkelio ruožas Mažeikiai–Rengė. Juo išriedėjo pirmasis krovininis traukinys. Oficialioje atidarymo ceremonijoje dalyvavo Lietuvos ir Latvijos Respublikų susisiekimo ministrai, LR Vyriausybės kancleris, Mažeikių rajono savivaldybės meras Vidmantas Macevičius ir Savivaldybės administracijos direktorė Laima Nagienė, PKN ORLEN ir AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovai ir atstovai ir kiti svečiai. Vykdant darbus ruože paklota 19,081 km geležinkelio, taip pat atstatyti ar suremontuoti kiti kelio statiniai – 5 pervažos, 5 tiltai, 3 pralaidos, išvalyti vandens nuvedimo grioviai, atstatyta eismo valdymo sistemų ir susijusių ryšių sistema. Kol kas šiuo ruožu vyks prekinių traukinių eismas, bet šventiniame renginyje nuskambėjo frazė apie galimą ateities viziją – atnaujinti keleivinio traukinio maršrutą į Rygą.
Viršininkai
- Aleksandras Vaagė, 1885 m.
- Vasilijus Gorbenka, nuo 1907 m. iki I pasaulinio karo.
- Jokūbas Sprindys, 1920-1922 m.
- Rapolas Baužys, 1974-1980 m.
Depo viršininkai
- Vasilijus Čukavenkovas, 1909 m. [10].
Susiję straipsniai
Šaltiniai
- ↑ Vytautas Ramanauskas. Mažeikių geležinkeliui - 140 metų // Santarvė. - 2011. - Rugs. 17. - Nr. 105.
- ↑ Kviklys Br. Mūsų Lietuva. - V., 1991. - T. IV. - P. 359.
- ↑ Žeimantas L.V. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869 - 1915. - V., 2005. - P. 203.
- ↑ Iš Lietuvos. Mažeikiai // Viltis. - 1913. - Lapkr. 14 (27). - Nr. 134. - P. 2.
- ↑ Liubomiras Viktoras Žeimantas. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869-1915. - Vilnius, 2005. - 272 p. - P. 125. ISBN 9955-611-04-9
- ↑ Žeimantas L.V. Liepojos - Romnų geležinkelis 1869 - 1915. - V., 2005. - P. 202 - 203.
- ↑ Karo archyvas. - V., 2008. - T. XXIII. - P. 191.
- ↑ Vidas Stankus. Tiltas per geležinkelį - praeitis ir dabartis // Santarvė. - 2022. - Birž. 22. - Nr. 48. - P. 8, 10.
- ↑ [1]
- ↑ Памятная книжка Ковенской губернии на 1910 г. - Ковна, 1909, стр. 115.