Laižuva: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Laižuva (žiūrėti kodą)

18:50, 2 gruodžio 2013 versija

15 baitų pašalinta ,  18:50, 2 gruodžio 2013
S
robotas: smulkūs taisymai
S (robotas: smulkūs taisymai)
22 eilutė: 22 eilutė:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1695 m. - 119 gyv., 17 ūkių, 1795 m. - 211 gyv., 1841 m. - 118 gyv., 1867 m. - 481 gyv., 1897 m. - 931 gyv., 311 ūkių, 1902 m. Laižuvos dvare - 24, kaime - 368, palivarke - 7, nausėdijoje - 11 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 49 gyv., miestelyje - 106 ūkiai, 796 gyv., 1940 m. - apie 1000 gyv., 1959 m. - 405 gyv., 1970 m. - 423, 1979 m. - 479, 1985 m. - 461, 1989 m. - 610 gyv., 271 ūkis, 1998 m. - 681 gyv., 294 ūkiai, 2001 m. - 560 gyv. (266 vyr., 294 mot.).
Gyventojų skaičius: 1695 m. - 119 gyv., 17 ūkių, 1795 m. - 211 gyv., 1841 m. - 118 gyv., 1867 m. - 481 gyv., 1897 m. - 931 gyv., 311 ūkių, 1902 m. Laižuvos dvare - 24, kaime - 368, palivarke - 7, nausėdijoje - 11 gyv., 1923 m. dvare - 1 ūkis, 49 gyv., miestelyje - 106 ūkiai, 796 gyv., 1940 m. - apie 1000 gyv., 1959 m. - 405 gyv., 1970 m. - 423, 1979 m. - 479, 1985 m. - 461, 1989 m. - 610 gyv., 271 ūkis, 1998 m. - 681 gyv., 294 ūkiai, 2001 m. - 560 gyv. (266 vyr., 294 mot.).


* 1812 m. gimė [[Važinskis Aleksandras|Aleksandras Važinskis]], prelatas, Petrapilio dvasinės akademijos profesorius, Vilniaus katedros arkidiakonas;
* 1812 m. gimė [[Važinskis Aleksandras|Aleksandras Važinskis]], prelatas, Petrapilio dvasinės akademijos profesorius, Vilniaus katedros arkidiakonas;
50 eilutė: 50 eilutė:
Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra [[Laižuvos dvaras]], iš kurio išaugo ir miestelis. Laižuva galėjo įsikurti XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventorius jau mini Laižuvos bažnyčią; šiam valsčiui Laižuva ir priklausė.  
Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra [[Laižuvos dvaras]], iš kurio išaugo ir miestelis. Laižuva galėjo įsikurti XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventorius jau mini Laižuvos bažnyčią; šiam valsčiui Laižuva ir priklausė.  


1661 m. Laižuva pirmą kartą įvardyta miesteliu. 1713 m. suteikta savaitinio turgaus privilegija <ref> Šileikis G, Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 301.</ref>. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 zlotų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. XVII pab. Rusijos imperatorė Jakaterina II Laižuvą atidavė savo gerbėjui, įžymiam to meto veikėjui, P.Heminskiui, o 1794 m. jis Laižuvos neteko. 1811 m. Laižuva atiteko Dysnos vėliavininkui Širinui. Po to buvo kalbama, kad Laižuva atiteko Zabelskiui, kuris pasisavino Vilniuje mirusio Napoleono armijos generolo - pinigų saugotojo - pinigus ir nusipirko Laižuvą. Po Zabelskių Laižuva priklausė Latvijos bajoram de la Krus. Laižuva buvo perkama ir parduodama, keliavo iš rankų į rankas. <ref>Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - 108 p.</ref>. 1873 m. pro Laižuvą nutiestas Mažeikių-Jelgavos geležinkelis.
1661 m. Laižuva pirmą kartą įvardyta miesteliu. 1713 m. suteikta savaitinio turgaus privilegija <ref> Šileikis G, Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 301.</ref>. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 zlotų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. XVII pab. Rusijos imperatorė Jakaterina II Laižuvą atidavė savo gerbėjui, įžymiam to meto veikėjui, P.Heminskiui, o 1794 m. jis Laižuvos neteko. 1811 m. Laižuva atiteko Dysnos vėliavininkui Širinui. Po to buvo kalbama, kad Laižuva atiteko Zabelskiui, kuris pasisavino Vilniuje mirusio Napoleono armijos generolo - pinigų saugotojo - pinigus ir nusipirko Laižuvą. Po Zabelskių Laižuva priklausė Latvijos bajoram de la Krus. Laižuva buvo perkama ir parduodama, keliavo iš rankų į rankas. <ref>Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - 108 p.</ref>. 1873 m. pro Laižuvą nutiestas Mažeikių-Jelgavos geležinkelis.


Apie 1876 m. į Laižuvą klebonu paskirtas kun. [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Jis atnaujino kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos).  
Apie 1876 m. į Laižuvą klebonu paskirtas kun. [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Jis atnaujino kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos).  
72 eilutė: 72 eilutė:
Centre išlikę du prieškario laikų dviaukščiai mūriniai pastatai, vienas iš jų perdarytas raudonų plytų kooperatyvo pastatas, kurio granito plokštelėje iškaltas tekstas: „Vienybėje - galybė. Laižuvos žėmės ūkio koperatyvas 1936 m.". Tik šarvojimo patalpų liekanos turi senesnį žymenį - „1820 m." <ref> Šverbas P. Laižuva // Šiaulių kraštas. - 1995. - sausio 12. - P. 8.</ref>.
Centre išlikę du prieškario laikų dviaukščiai mūriniai pastatai, vienas iš jų perdarytas raudonų plytų kooperatyvo pastatas, kurio granito plokštelėje iškaltas tekstas: „Vienybėje - galybė. Laižuvos žėmės ūkio koperatyvas 1936 m.". Tik šarvojimo patalpų liekanos turi senesnį žymenį - „1820 m." <ref> Šverbas P. Laižuva // Šiaulių kraštas. - 1995. - sausio 12. - P. 8.</ref>.


Pokario metais, pradėjus steigti kolūkius, nemažai laižuviškių buvo ištremta į Rusijos gilumą. Daugiausia buvo išvežta 1948 m. gegužės 22 d., per didįjį ūkininkų trėmimą (išvežtos 85 iš aplinkinių [[Purpliai|Purplių]], [[Auksodė|Auksodės]], [[Purvėnai|Purvėnų k.]] ūkininkų šeimos, iš Laižuvos - Baranauskų, Grigų, Šultų, Liaugminų, Švažų šeimos)<ref>V. Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis. Jos žemiečiai ir šiandiena. - Mažeikiai, 1996. - P. 12.</ref>.
Pokario metais, pradėjus steigti kolūkius, nemažai laižuviškių buvo ištremta į Rusijos gilumą. Daugiausia buvo išvežta 1948 m. gegužės 22 d., per didįjį ūkininkų trėmimą (išvežtos 85 iš aplinkinių [[Purpliai|Purplių]], [[Auksodė]]s, [[Purvėnai|Purvėnų k.]] ūkininkų šeimos, iš Laižuvos - Baranauskų, Grigų, Šultų, Liaugminų, Švažų šeimos)<ref>V. Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis. Jos žemiečiai ir šiandiena. - Mažeikiai, 1996. - P. 12.</ref>.  


Tais pačiais metais įsteigtas pirmasis kolūkis [[Laižuvos kolūkis|„Pirmyn“]]. Steigiamojo susirinkimo metu buvo gauta 15 pareiškimų. Vienas iš pirmųjų parašęs pareiškimą priimti į kolūkio narius buvo Jonas Digaitis. Pirmininku buvo išrinktas Pranas Sabeckas. Kolūkis tuo metu turėjo 92,46 ha žemės. 1949-03-19 įsteigti dar du koūlūkiai: „A.Matrosovo" ir „Galybės“. „A. Matrosovo" kolūkio pirmininku buvo išrinktas Leonas Ročkus, o „Galybės" - Pranas Mikulskis. 1950-09-11 visi trys Laižuvos apylinkės kolūkiai sujungti į vieną – „Pergalės“ – kolūkį, kuris turėjo 2272 ha žemės, pirmininku išrinktas P. Mikulskis. Vėliau kolūkiui vadovavo: 1950 m. - Pranas Petkus, 1971-1982 m. - Vytautas Jasmontas, 1982-1985 m. - K. Bumblys, 1985-1990 m. - A. Šakauskas (1985 m. kolūkiečių visuotiniame susirinkime buvo pakeistas kolūkio pavadinimas - jis pavadintas Laižuvos kolūkiu, 1990 m. - A. Norkus. 1992 m. kolūkis tapo Laižuvos bendrove, turinčia 2400 ha žemės, keletą gyvulininkystės fermų, o vėliau neliko ir bendrovės. Žmonės išsidalijo jos turtą ir pradėjo žemę dirbti savarankiškai<ref>Gajutė Abelkienė. Laižuvoje gera pabūt, pasisvečiuot // Būdas žemaičių [http://www.budas.lt/?146892772]</ref>. XX a. 8-9 deš. pradedama statyti nauja ambulatorija, atsiranda pasienio punktas, devynmetė mokykla, parduotuvė, dvi komercinės parduotuvės (R. Vindašienės, V. Klemenienės), karčema (V. Andrulio), apylinkės bei kontoros pastatai, vaistinė, paštas, biblioteka, kultūros namai.<ref> Vida Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyros darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - P.12-13.</ref>. 1963 m. miestelio centre pastatytas naujas mūrinis pastatas, į kurį perkelta kolūkio kontora ir kultūros namai.
Tais pačiais metais įsteigtas pirmasis kolūkis [[Laižuvos kolūkis|„Pirmyn“]]. Steigiamojo susirinkimo metu buvo gauta 15 pareiškimų. Vienas iš pirmųjų parašęs pareiškimą priimti į kolūkio narius buvo Jonas Digaitis. Pirmininku buvo išrinktas Pranas Sabeckas. Kolūkis tuo metu turėjo 92,46 ha žemės. 1949-03-19 įsteigti dar du koūlūkiai: „A.Matrosovo" ir „Galybės“. „A. Matrosovo" kolūkio pirmininku buvo išrinktas Leonas Ročkus, o „Galybės" - Pranas Mikulskis. 1950-09-11 visi trys Laižuvos apylinkės kolūkiai sujungti į vieną – „Pergalės“ – kolūkį, kuris turėjo 2272 ha žemės, pirmininku išrinktas P. Mikulskis. Vėliau kolūkiui vadovavo: 1950 m. - Pranas Petkus, 1971-1982 m. - Vytautas Jasmontas, 1982-1985 m. - K. Bumblys, 1985-1990 m. - A. Šakauskas (1985 m. kolūkiečių visuotiniame susirinkime buvo pakeistas kolūkio pavadinimas - jis pavadintas Laižuvos kolūkiu, 1990 m. - A. Norkus. 1992 m. kolūkis tapo Laižuvos bendrove, turinčia 2400 ha žemės, keletą gyvulininkystės fermų, o vėliau neliko ir bendrovės. Žmonės išsidalijo jos turtą ir pradėjo žemę dirbti savarankiškai<ref>Gajutė Abelkienė. Laižuvoje gera pabūt, pasisvečiuot // Būdas žemaičių [http://www.budas.lt/?146892772]</ref>. XX a. 8-9 deš. pradedama statyti nauja ambulatorija, atsiranda pasienio punktas, devynmetė mokykla, parduotuvė, dvi komercinės parduotuvės (R. Vindašienės, V. Klemenienės), karčema (V. Andrulio), apylinkės bei kontoros pastatai, vaistinė, paštas, biblioteka, kultūros namai.<ref> Vida Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyros darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - P.12-13.</ref>. 1963 m. miestelio centre pastatytas naujas mūrinis pastatas, į kurį perkelta kolūkio kontora ir kultūros namai.


== [[Laižuvos herbas|Herbas]] ==
== [[Laižuvos herbas|Herbas]] ==
97 eilutė: 97 eilutė:
<small>
<small>
* Laurinavičius Jonas. Laižuvoje. - Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas "Gija", 2002 (Kaunas: Morkūnas ir Ko). - 70, [2] p. ISSN,ISBN,ISMN: 9955-9450-8-7  
* Laurinavičius Jonas. Laižuvoje. - Kaišiadorys: Kaišiadorių literatų klubas "Gija", 2002 (Kaunas: Morkūnas ir Ko). - 70, [2] p. ISSN,ISBN,ISMN: 9955-9450-8-7  
* Lajźew [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1914. - 1 žml. lap.: vienp.
* Lajźew [Kartografija] / Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme. - [Berlin]: Kartographische Abtheilung d. Königl. Preuss. Landes-Aufnahme, 1914. - 1 žml. lap.: vienp.  
* Laurinavičius Jonas. Laižuva (apie miestelį Mažeikių rajone) // Gimtinė. - 1993. - Nr. 7.
* Laurinavičius Jonas. Laižuva (apie miestelį Mažeikių rajone) // Gimtinė. - 1993. - Nr. 7.
* Samas A. Laižuva (Iš miestelio istorijos, Mažeikių raj.) // Mokslas ir gyvenimas. - 1972. - Nr. 9. - P. 50-51.  
* Samas A. Laižuva (Iš miestelio istorijos, Mažeikių raj.) // Mokslas ir gyvenimas. - 1972. - Nr. 9. - P. 50-51.  
103 eilutė: 103 eilutė:
* Laižuvos planas 1853 m. M 1:8400 // VIA: F. 525, ap. 2, b. 3884. - 1 lap.
* Laižuvos planas 1853 m. M 1:8400 // VIA: F. 525, ap. 2, b. 3884. - 1 lap.
</small>
</small>
[[Kategorija: Laižuvos seniūnijos kaimai]]
 
[[Kategorija: Laižuva]]
[[Kategorija:Laižuvos seniūnijos kaimai]]
[[Kategorija:Laižuva]]
MKE-Robotas
Botai
809

pakeitimai

Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/43165“

Naršymo meniu