19 701
pakeitimas
Laižuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorija
| 71 eilutė: | 71 eilutė: | ||
Centre išlikę du prieškario laikų dviaukščiai mūriniai pastatai, vienas iš jų perdarytas raudonų plytų kooperatyvo pastatas, kurio granito plokštelėje iškaltas tekstas: „Vienybėje - galybė. Laižuvos žėmės ūkio koperatyvas 1936 m.". Tik šarvojimo patalpų liekanos turi senesnį žymenį - „1820 m." <ref> Šverbas P. Laižuva // Šiaulių kraštas. - 1995. - sausio 12. - P. 8.</ref>. | Centre išlikę du prieškario laikų dviaukščiai mūriniai pastatai, vienas iš jų perdarytas raudonų plytų kooperatyvo pastatas, kurio granito plokštelėje iškaltas tekstas: „Vienybėje - galybė. Laižuvos žėmės ūkio koperatyvas 1936 m.". Tik šarvojimo patalpų liekanos turi senesnį žymenį - „1820 m." <ref> Šverbas P. Laižuva // Šiaulių kraštas. - 1995. - sausio 12. - P. 8.</ref>. | ||
Pokario metais, pradėjus steigti kolūkius, nemažai laižuviškių buvo ištremta į Rusijos gilumą. Daugiausia buvo išvežta 1948 m. gegužės 22 d., per didįjį ūkininkų trėmimą (išvežtos 85 | Pokario metais, pradėjus steigti kolūkius, nemažai laižuviškių buvo ištremta į Rusijos gilumą. Daugiausia buvo išvežta 1948 m. gegužės 22 d., per didįjį ūkininkų trėmimą (išvežtos 85 iš aplinkinių [[Purpliai|Purplių]], [[Auksodė|Auksodės]], [[Purvėnai|Purvėnų k.]] ūkininkų šeimos, iš Laižuvos - Baranauskų, Grigų, Šultų, Liaugminų, Švažų šeimos)<ref>V. Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis. Jos žemiečiai ir šiandiena. - Mažeikiai, 1996. - P. 12.</ref>. | ||
Tais pačiais metais įsteigtas pirmasis kolūkis „Pirmyn“. Steigiamojo susirinkimo metu buvo gauta 15 pareiškimų. Vienas iš pirmųjų parašęs pareiškimą priimti į kolūkio narius buvo Jonas Digaitis. Pirmininku buvo išrinktas Pranas Sabeckas. Kolūkis tuo metu turėjo 92,46 ha žemės. 1949-03-19 įsteigti dar du koūlūkiai: „A.Matrosovo" ir „Galybės“. „A. Matrosovo" kolūkio pirmininku buvo išrinktas Leonas Ročkus, o „Galybės" - Pranas Mikulskis. 1950-09-11 visi trys Laižuvos apylinkės kolūkiai sujungti į vieną – „Pergalės“ – kolūkį, kuris turėjo 2272 ha žemės, pirmininku išrinktas P. Mikulskis. Vėliau kolūkiui vadovavo: 1950 m. - Pranas Petkus, 1971-1982 m. - Vytautas Jasmontas, 1982-1985 m. - K. Bumblys, 1985-1990 m. - A. Šakauskas (1985 m. kolūkiečių visuotiniame susirinkime buvo pakeistas kolūkio pavadinimas - jis pavadintas Laižuvos kolūkiu, 1990 m. - A. Norkus. 1992 m. kolūkis tapo Laižuvos bendrove, turinčia 2400 ha žemės, keletą gyvulininkystės fermų, o vėliau neliko ir bendrovės. Žmonės išsidalijo jos turtą ir pradėjo žemę dirbti savarankiškai<ref>Gajutė Abelkienė. Laižuvoje gera pabūt, pasisvečiuot // Būdas žemaičių [http://www.budas.lt/?146892772]</ref>. XX a. 8-9 deš. pradedama statyti nauja ambulatorija, atsiranda pasienio punktas, devynmetė mokykla, parduotuvė, dvi komercinės parduotuvės (R. Vindašienės, V. Klemenienės), karčema (V. Andrulio), apylinkės bei kontoros pastatai, vaistinė, paštas, biblioteka, kultūros namai.<ref> Vida Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyros darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - P.12-13.</ref>. 1963 m. miestelio centre pastatytas naujas mūrinis pastatas, į kurį perkelta kolūkio kontora ir kultūros namai. | Tais pačiais metais įsteigtas pirmasis kolūkis „Pirmyn“. Steigiamojo susirinkimo metu buvo gauta 15 pareiškimų. Vienas iš pirmųjų parašęs pareiškimą priimti į kolūkio narius buvo Jonas Digaitis. Pirmininku buvo išrinktas Pranas Sabeckas. Kolūkis tuo metu turėjo 92,46 ha žemės. 1949-03-19 įsteigti dar du koūlūkiai: „A.Matrosovo" ir „Galybės“. „A. Matrosovo" kolūkio pirmininku buvo išrinktas Leonas Ročkus, o „Galybės" - Pranas Mikulskis. 1950-09-11 visi trys Laižuvos apylinkės kolūkiai sujungti į vieną – „Pergalės“ – kolūkį, kuris turėjo 2272 ha žemės, pirmininku išrinktas P. Mikulskis. Vėliau kolūkiui vadovavo: 1950 m. - Pranas Petkus, 1971-1982 m. - Vytautas Jasmontas, 1982-1985 m. - K. Bumblys, 1985-1990 m. - A. Šakauskas (1985 m. kolūkiečių visuotiniame susirinkime buvo pakeistas kolūkio pavadinimas - jis pavadintas Laižuvos kolūkiu, 1990 m. - A. Norkus. 1992 m. kolūkis tapo Laižuvos bendrove, turinčia 2400 ha žemės, keletą gyvulininkystės fermų, o vėliau neliko ir bendrovės. Žmonės išsidalijo jos turtą ir pradėjo žemę dirbti savarankiškai<ref>Gajutė Abelkienė. Laižuvoje gera pabūt, pasisvečiuot // Būdas žemaičių [http://www.budas.lt/?146892772]</ref>. XX a. 8-9 deš. pradedama statyti nauja ambulatorija, atsiranda pasienio punktas, devynmetė mokykla, parduotuvė, dvi komercinės parduotuvės (R. Vindašienės, V. Klemenienės), karčema (V. Andrulio), apylinkės bei kontoros pastatai, vaistinė, paštas, biblioteka, kultūros namai.<ref> Vida Norkienė. Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyros darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - P.12-13.</ref>. 1963 m. miestelio centre pastatytas naujas mūrinis pastatas, į kurį perkelta kolūkio kontora ir kultūros namai. | ||