Buknaičiai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
281 pridėtas baitas ,  23:09, 6 liepos 2012
nėra keitimo aprašymo
22 eilutė: 22 eilutė:


== Gyventojai ==
== Gyventojai ==
Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1972 m. - 6O kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.
Gyventojų skaičius: 1902 m. kaime 724, vienkiemyje - 7 gyv., 1923 m. – 104 ūkiai ir 649 gyv., 1940 m. - apie 100 ūkių, 1959 m. - 322 gyv., 1972 m. - 60 kiemų, 2001 m. - 447 gyv. (222 vyrai ir 225 moterys). 1764 m. gyveno 8 žydai<ref>Lietuvos istorijos archyvas: B. SA-3725, l. 139. 1765-01-14 žydų registras.</ref>.


1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodytos šios Buknaičių kaimo gyventojų pavardės: Jeronimas Undžys, Ludkova (našlė), Jeronimas Tamošius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Žubikas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas  Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis,  Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Praškauskis, Mykolas Paulikas, Martynas  Zubenis, Jeronimas Žurauskis.
1775 m. liepos 24 d. Viekšnių seniūnijos inventoriuje nurodytos šios Buknaičių kaimo gyventojų pavardės: Jeronimas Undžys, Ludkova (našlė), Jeronimas Tamošius, Kazimieras Mockus, Pranciškus Kulvinskis, Sebastjonas Žubikas, Motiejus Dargis, Petras Žubikas, Jonas Virkutis, Jokūbas Mozgiris, Stanislovas  Kryževičius, Stanislovas Garelis, Jonas Dargis, Jonas Kaltenis, Jonas Krupis,  Juozpas Perminas, Steponas Juočeris, Kazimieras Paulikas, Petras Praškauskis, Mykolas Paulikas, Martynas  Zubenis, Jeronimas Žurauskis.
65 eilutė: 65 eilutė:
XIX a. pab. Kontvainio sodyboje buvo slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. įsteigta pradinė mokykla (mokytoja, vadovėlių autorė Julija Janišauskaitė), nuo 1958 m. aštuonmetė, 1999 m. – pagrindinė (direktorė Regina Arbatauskienė). 1998 m. mokyklai buvo suteiktas poeto Henriko Nagio vardas.
XIX a. pab. Kontvainio sodyboje buvo slapta lietuviška mokykla (daraktorius Kazimieras Jagminas). 1920 m. įsteigta pradinė mokykla (mokytoja, vadovėlių autorė Julija Janišauskaitė), nuo 1958 m. aštuonmetė, 1999 m. – pagrindinė (direktorė Regina Arbatauskienė). 1998 m. mokyklai buvo suteiktas poeto Henriko Nagio vardas.


Tarpukaryje veikė kairųjų pažiūrų kuopelė (Bartusevičius, Juozas Jablonskis). Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje". 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, pirmomis smurto aukomis tapo J. Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis ir Pr. Vaitiekaitis. Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris Albertas Mucininkas išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Kovodami raudonosios armijos gretose žuvo P. Žiubikas, A. Poškus, P. Paulauskas. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos buvo išrinktas buknaitiškis Pr. Vaitiekaitis <ref>Mileris Povilas. Buknaičiai // Būdas žemaičių. - 2001. - Vasario 23. - Nr. 15. - P. 6.</ref>.  
1918 m. kaimą pasiekė Spalio revoliucijos aidai. Susirinkę vyrai išrinko kaimo komitetą, kurio pirmininkų buvo Jonas Vaičkus. 1919 m. kovo pr. kontrevoliucionieriai pirmąjį kaimo Tarybų valdžios židinį išvaikė, o aktyvistus suėmė ir sušaukė. Tarpukaryje veikė kairųjų pažiūrų kuopelė (Bartusevičius, Juozas Jablonskis). Apie 1930 m. buvo atidarytas pašto skyrius, pravestas telefonas. Prie pašto buvo įsteigta ir pramoninių prekių parduotuvė. Pašto agentūros ir parduotuvės steigėju - vedėju buvo P. Kocius. Netrukus buvo įrengtas pieno priėmimo punktas. Buvo įkurtas jaunųjų ūkininkų ratelis ir jaunalietuvių sporto sekcija, kuriai vadovavo P. Mileris. Jis su keliais sportininkais 1933 m. dalyvavo sporto šventėje Kaune. 1920 m. Ievos Vaičienės jaujoje buvo paties J. vaičkaus režisuojama ir parodyta kaimo gyventojams A. Keturakio komedija „Amerika pirtyje". 1940 m. prasidėjus sovietinei okupacijai, pirmomis smurto aukomis tapo J. Zubinas, P. Galminas ir Pr. Ungeitis, kitiems teko slapstytis nuo galimo arešto. Su rusų armija į rytus pasitraukė J. Jablonskis ir Pr. Vaitiekaitis. Vokiečių okupacijos metu už vengimą kasti apkasus buvo sušaudytas Pr. Galminas. Vokiečiams traukiantis su jais pasitraukė buvęs Mažeikių valsčiaus viršaitis A. Venskus, V. Kryžius ir Achenbakas. 1941 m. birželio mėn. Pravieniškėse, žudant politinius kalinius, Buknaičių ūkininkas Povilas Galminas išliko gyvas. Lietuvos kūrėjas – savanoris Albertas Mucininkas išgelbėjo žydo Kaco šeimą karo metais. Kovodami raudonosios armijos gretose žuvo P. Žiubikas, A. Poškus, P. Paulauskas. Po karo buvo ištremti 68 žmonės. Per pirmuosius rinkimus į SSSR Aukščiausiąją Tarybą nuo Lietuvos respublikos buvo išrinktas buknaitiškis Pr. Vaitiekaitis <ref>Mileris Povilas. Buknaičiai // Būdas žemaičių. - 2001. - Vasario 23. - Nr. 15. - P. 6.</ref>.  


1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai “Komunaras” ir “Tarybinis sakalas”, kurie  1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą “Pažanga”. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, v. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti).  
1949 m. buvo įsteigti du kolektyviniai ūkiai “Komunaras” ir “Tarybinis sakalas”, kurie  1950 m. buvo sujungti į vieną, pavadintą “Pažanga”. Jų vadovais yra dirbę J. Jablonskis, J. Rakauskas, E. Gerybaitė, P. Šimkus, I. Žirkovas, v. Puzinas, K. Pūras ir B. Kanopa. Būti kolūkiečiais atsisakė mažažemiai A. Vilkas ir F. Reivytis, kuriems už tai buvo taikomos poveikio Priemonės: padidinti mokesčiai, atmintas turtas ir panašiai (nubuožinti).  

Naršymo meniu