19 696
pakeitimai
Laižuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorija
| 47 eilutė: | 47 eilutė: | ||
Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra [[Laižuvos dvaras]], iš kurio išaugo ir miestelis. Laižuva galėjo įsikurti XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventorius jau mini Laižuvos bažnyčią; šiam valsčiui Laižuva ir priklausė. | Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra [[Laižuvos dvaras]], iš kurio išaugo ir miestelis. Laižuva galėjo įsikurti XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventorius jau mini Laižuvos bažnyčią; šiam valsčiui Laižuva ir priklausė. | ||
1661 m. Laižuva pirmą kartą įvardyta miesteliu. 1713 m. suteikta savaitinio turgaus privilegija <ref> Šileikis G, Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 301.</ref>. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 zlotų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. XVII pab. Rusijos imperatorė Jakaterina II Laižuvą atidavė savo gerbėjui, įžymiam tometo veikėjui, P.Heminskiui, o 1794 m. jis Laižuvos neteko. 1811 m. laižuva atiteko Dysnos vėliavininkui Širinui. Po to buvo kalbama, kad Laižuva atiteko Zabelskiui, kuris pasisavino Vilniuje mirusio Napoleono armijos generolo - pinigų saugotojo - pinigus ir nusipirko Laižuvą. Po Zabelskių | 1661 m. Laižuva pirmą kartą įvardyta miesteliu. 1713 m. suteikta savaitinio turgaus privilegija <ref> Šileikis G, Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 301.</ref>. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 zlotų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. XVII pab. Rusijos imperatorė Jakaterina II Laižuvą atidavė savo gerbėjui, įžymiam tometo veikėjui, P.Heminskiui, o 1794 m. jis Laižuvos neteko. 1811 m. laižuva atiteko Dysnos vėliavininkui Širinui. Po to buvo kalbama, kad Laižuva atiteko Zabelskiui, kuris pasisavino Vilniuje mirusio Napoleono armijos generolo - pinigų saugotojo - pinigus ir nusipirko Laižuvą. Po Zabelskių Laižuva priklausė Latvijos bajoram de la Krus. Laižuva buvo perkama ir parduodama, keliavo iš rankų į rankas. <ref>Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - 108 p.</ref>. | ||
Apie 1876 m. į Laižuvą klebonu paskirtas kun. [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Jis atnaujino kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos). | Apie 1876 m. į Laižuvą klebonu paskirtas kun. [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Jis atnaujino kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos). | ||
| 71 eilutė: | 71 eilutė: | ||
Pokario metais, pradėjus steigti kolūkius, nemažai laižuviškių buvo ištremta į Rusijos gilumą. Daugiausia buvo išvežta 1948 m. gegužės 22 d., per didįjį ūkininkų trėmimą. | Pokario metais, pradėjus steigti kolūkius, nemažai laižuviškių buvo ištremta į Rusijos gilumą. Daugiausia buvo išvežta 1948 m. gegužės 22 d., per didįjį ūkininkų trėmimą. | ||
Tais pačiais metais įsteigtas pirmasis kolūkis „Pirmyn“. Steigiamojo susirinkimo metu buvo gauta 15 pareiškimų. Vienas iš pirmųjų parašęs pareiškimą priimti į kolūkio narius buvo Jonas Digaitis. Pirmininku buvo išrinktas Pranas Sabeckas. Kolūkis tuo metu turėjo 92,46 ha žemės. 1949-03-19 įsteigti dar du koūlūkiai: „A.Matrosovo" ir „Galybės“. „A. Matrosovo" kolūkio pirmininku buvo išrinktas Leonas Ročkus, o „Galybės" - Pranas Mikulskis. 1950-09-11 visi trys Laižuvos apylinkės kolūkiai sujungti į vieną – „Pergalės“ – kolūkį, kuris turėjo 2272 ha žemės, pirmininku išrinktas P. Mikulskis. Vėliau kolūkiui vadovavo: Pranas Petkus | Tais pačiais metais įsteigtas pirmasis kolūkis „Pirmyn“. Steigiamojo susirinkimo metu buvo gauta 15 pareiškimų. Vienas iš pirmųjų parašęs pareiškimą priimti į kolūkio narius buvo Jonas Digaitis. Pirmininku buvo išrinktas Pranas Sabeckas. Kolūkis tuo metu turėjo 92,46 ha žemės. 1949-03-19 įsteigti dar du koūlūkiai: „A.Matrosovo" ir „Galybės“. „A. Matrosovo" kolūkio pirmininku buvo išrinktas Leonas Ročkus, o „Galybės" - Pranas Mikulskis. 1950-09-11 visi trys Laižuvos apylinkės kolūkiai sujungti į vieną – „Pergalės“ – kolūkį, kuris turėjo 2272 ha žemės, pirmininku išrinktas P. Mikulskis. Vėliau kolūkiui vadovavo: 1950 m. - Pranas Petkus, 1971-1982 m. - Vytautas Jasmontas, 1982-1985 m. - K. Bumblys, 1985-1990 m. - A. Šakauskas, 1990 m. - A. Norkus. Po to kolūkis virto žemės ūkio bendrovėmis, o vėliau neliko ir bendrovės. Žmonės išsidalijo jos turtą ir pradėjo žemę dirbti savarankiškai<ref>Gajutė Abelkienė. Laižuvoje gera pabūt, pasisvečiuot // Būdas žemaičių [http://www.budas.lt/?146892772]</ref>; Vida Norkienė.Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyros darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - P.12-13.</ref>. | ||
== [[Laižuvos herbas|Herbas]] == | == [[Laižuvos herbas|Herbas]] == | ||