19 696
pakeitimai
Laižuva: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Istorija
| 47 eilutė: | 47 eilutė: | ||
Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra [[Laižuvos dvaras]], iš kurio išaugo ir miestelis. Laižuva galėjo įsikurti XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventorius jau mini Laižuvos bažnyčią; šiam valsčiui Laižuva ir priklausė. | Į šiaurės vakarus nuo miestelio yra [[Laižuvos dvaras]], iš kurio išaugo ir miestelis. Laižuva galėjo įsikurti XVI a. pabaigoje ar XVII a. pradžioje. 1635 m. Mažųjų Dirvėnų valsčiaus inventorius jau mini Laižuvos bažnyčią; šiam valsčiui Laižuva ir priklausė. | ||
1661 m. Laižuva pirmą kartą įvardyta miesteliu. 1713 m. suteikta savaitinio turgaus privilegija <ref> Šileikis G, Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 301.</ref>. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 zlotų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. | 1661 m. Laižuva pirmą kartą įvardyta miesteliu. 1713 m. suteikta savaitinio turgaus privilegija <ref> Šileikis G, Visockis A. Lietuvos istorijos datos, įvykiai, faktai, asmenybės. - K., 1998. - P. 301.</ref>. 1773 m. minimas Laižuvos palivarkas, kuriame buvo 18 dūmų (kiemų) ir karčema, kurie privalėjo mokėti 1408 zlotų metinį mokestį ir dvarui atvežti 18 vežimų šieno <ref>Lietuvos valst. istorijos archyvas: F. SA-3879, l. 10v.</ref>. XVII pab. Rusijos imperatorė Jakaterina II Laižuvą atidavė savo gerbėjui, įžymiam tometo veikėjui, P.Heminskiui, o 1794 m. jis Laižuvos neteko. 1811 m. laižuva atiteko Dysnos vėliavininkui Širinui. Po to buvo kalbama, kad Laižuva atiteko Zabelskiui, kuris pasisavino Vilniuje mirusio Napoleono armijos generolo - pinigų saugotojo - pinigus ir nusipirko Laižuvą. Po Zabelskių Laižuvapriklausė Latvijos bajoram de la Krus. Laižuva buvo perkama ir parduodama, keliavo iš rankų į rankas. <ref>Laižuvos istorinė praeitis ir šiandiena, jos žemiečiai // Kraštotyrinis darbas Laižuvos bibliotekoje. - Laižuva, 2002. - 108 p.</ref>. | ||
Apie 1876 m. į Laižuvą klebonu paskirtas kun. [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Jis atnaujino kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos). | Apie 1876 m. į Laižuvą klebonu paskirtas kun. [[Vienažindys Antanas|Antanas Vienažindys]]. Jis atnaujino kleboniją, pastatė naujus ūkinius pastatus. Jo pastangomis iki 1883 m. suremontuota bažnyčia, perdengtas stogas. Taip pat apmūrytas šventorius, o jame pastatytos mūrinės koplytėlės – Kristaus kančios kelio stotys (stacijos). | ||