19 696
pakeitimai
Reivyčiai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| 43 eilutė: | 43 eilutė: | ||
<ref>Baldinas Donatas. Reivyčių kaimas // Būdas žemaičių. - 1999. - Spalio 15. - Nr. 79. - P. 5; Spalio 19. - Nr. 80. - P. 4.</ref>. | <ref>Baldinas Donatas. Reivyčių kaimas // Būdas žemaičių. - 1999. - Spalio 15. - Nr. 79. - P. 5; Spalio 19. - Nr. 80. - P. 4.</ref>. | ||
Iki 1959 metų kaimo teritorijoje buvo žemės ūkio mašinų dalių įmonė, vėliau tose patalpose įsikūrė [[Mažeikių elektrotechnikos gamykla|Mažeikių Juozo Garelio elektrotechnikos gamykla]] (ETG), gaminanti elektros variklius skalbimo mašinoms ir tvirtinimo detales. Nuo 1925 metų veikė pradinė mokykla. Vokiečių okupacijos metais mokykla buvo Mažeikių mieste buvusioje Salomėjos Nėries gatvėje Iesalo name. Čia mokytoja dirbo Juzė Lauraitienė (vėliau dirbo Sedoje). Pokario metais pradinė mokykla buvo Reivyčių kaime V. Šidlausko ūkyje. Mokytojavo Freimontas, P. Sėjanas. Vėliau mokykla buvo Rakščio ūkyje. Čia mokytojais dirbo Šilinskienė ir P. Žvirblis. Buvo uždaryta apie 1960 m. Nuo 1959-ųjų - parduotuvė, ryšių skyrius, biblioteka, nuo 1960 metų - felčerių akušerių punktas. Pokario metais pas Ūdrą atidarytas klubas-skaitykla (vedėja B. Ūdraitė). Čia buvo rengiami vadinimai, kuriuose vaidino reivytiškiai J. Drąsutis, A. Strazdauskaitė. Kiti klubo skaityklos vedėjai: V. Paulauskaitė, A. daubaris, D. baldinas, T. Vilimas. Įsikūrė gamyklos darbininkų gyvenvietė, kultūros namai. | Iki 1959 metų kaimo teritorijoje buvo žemės ūkio mašinų dalių įmonė, vėliau tose patalpose įsikūrė [[Mažeikių elektrotechnikos gamykla|Mažeikių Juozo Garelio elektrotechnikos gamykla]] (ETG), gaminanti elektros variklius skalbimo mašinoms ir tvirtinimo detales. Nuo 1925 metų veikė pradinė mokykla. Mokykloje dirbo mokytoja Marija Laucevičiūtė. <ref>Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 2. P. 222.</ref>. Vokiečių okupacijos metais mokykla buvo Mažeikių mieste buvusioje Salomėjos Nėries gatvėje Iesalo name. Čia mokytoja dirbo Juzė Lauraitienė (vėliau dirbo Sedoje). Pokario metais pradinė mokykla buvo Reivyčių kaime V. Šidlausko ūkyje. Mokytojavo Freimontas, P. Sėjanas. Vėliau mokykla buvo Rakščio ūkyje. Čia mokytojais dirbo Šilinskienė ir P. Žvirblis. Buvo uždaryta apie 1960 m. Nuo 1959-ųjų - parduotuvė, ryšių skyrius, biblioteka, nuo 1960 metų - felčerių akušerių punktas. Pokario metais pas Ūdrą atidarytas klubas-skaitykla (vedėja B. Ūdraitė). Čia buvo rengiami vadinimai, kuriuose vaidino reivytiškiai J. Drąsutis, A. Strazdauskaitė. Kiti klubo skaityklos vedėjai: V. Paulauskaitė, A. daubaris, D. baldinas, T. Vilimas. Įsikūrė gamyklos darbininkų gyvenvietė, kultūros namai. | ||
Archeologijos paminklas - kapinynas, vadinamas Ūdros (arba Magdalenos) kapeliais. 1924 m. ūkininkas J. Jurkūnas, ardamas kauburį, pavadintą Pieva, išarė apdengtą audeklu puodelį. Jame buvo XVII-XVIII a. sidabrinių monetų. Radėjas minėjo, kad keletą monetų atidavė Vilniaus lietuvių mokslo draugijai<ref>Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai. - V., 1995. - P. 336</ref>. | Archeologijos paminklas - kapinynas, vadinamas Ūdros (arba Magdalenos) kapeliais. 1924 m. ūkininkas J. Jurkūnas, ardamas kauburį, pavadintą Pieva, išarė apdengtą audeklu puodelį. Jame buvo XVII-XVIII a. sidabrinių monetų. Radėjas minėjo, kad keletą monetų atidavė Vilniaus lietuvių mokslo draugijai<ref>Ivanauskas E. Lietuvos pinigų lobiai. - V., 1995. - P. 336</ref>. | ||