Mažeikių istoriniai paminklai ir memorialinės lentos: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search

Mažeikių istoriniai paminklai ir memorialinės lentos (žiūrėti kodą)

12:43, 14 rugpjūčio 2011 versija

1 pridėtas baitas ,  12:43, 14 rugpjūčio 2011
nėra keitimo aprašymo
 
5 eilutė: 5 eilutė:
'''MAŽEIKIŲ ISTORINIAI PAMINKLAI IR MEMORIALINĖS LENTOS'''
'''MAŽEIKIŲ ISTORINIAI PAMINKLAI IR MEMORIALINĖS LENTOS'''


Lit. šaltiniuose nurodoma, kad 1901 m. gegužės 1 d. Mažeikiuose rusų caro valdžia pastatė paminklą lietuvių tautos korikui Muravjovui, o patį miestą pavadino jo garbvei - Muravojo. <ref>Žemaičių prietelius. - 1925. - Birž. 7. - P. 3. </ref>. Pirmasis paminklas [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] pastatytas 1926 m. miesto pakraštyje, pirmojo Mažeikių burmistro [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] iniciatyva, kur I-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai, o vėliau ir bolševikai šaudė žmones. Tai didelis betoninis kryžius. Jo įraše skelbiama, kad skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osioms mirimo metinėms. J. Motuzas, neturėdamas paminklo statybai lėšų, kreipėsi į tuometinį Mažeikių kleboną J. Dabužinskį. Pastarasis sutiko finansuoti paminklo statybą, bet su sąlyga, kad jis bus skirtas ne kankiniams, o Šv. Pranciškui. Senesni mažeikiškiai paminklą vadina '''Kankinių kryžiumi'''.
Lit. šaltiniuose nurodoma, kad 1901 m. gegužės 1 d. Mažeikiuose rusų caro valdžia pastatė paminklą lietuvių tautos korikui Muravjovui, o patį miestą pavadino jo garbvei - Muravjovo. <ref>Žemaičių prietelius. - 1925. - Birž. 7. - P. 3. </ref>. Pirmasis paminklas [[Mažeikiai|Mažeikiuose]] pastatytas 1926 m. miesto pakraštyje, pirmojo Mažeikių burmistro [[Motuzas Jonas|Jono Motuzo]] iniciatyva, kur I-ojo pasaulinio karo metais vokiečiai, o vėliau ir bolševikai šaudė žmones. Tai didelis betoninis kryžius. Jo įraše skelbiama, kad skirtas Šv. Pranciškaus Asyžiečio 700-osioms mirimo metinėms. J. Motuzas, neturėdamas paminklo statybai lėšų, kreipėsi į tuometinį Mažeikių kleboną J. Dabužinskį. Pastarasis sutiko finansuoti paminklo statybą, bet su sąlyga, kad jis bus skirtas ne kankiniams, o Šv. Pranciškui. Senesni mažeikiškiai paminklą vadina '''Kankinių kryžiumi'''.


Tarpukario valstybinių švenčių minėjimų susibūrimo vieta Mažeikiuose buvo geležinkelio aikštė. XX a. 3 deš. viduryje čia buvo pastatytas Gedimino bokšto pilies maketas, skirtas Vilniaus atvadavimui. Šis bokštas stovėjo neilgai, nes miesto svečiams pradėjus šaipytis, kad mažeikiškiai aikštės centre „tupyklą" pasistatė, ir buvo nugriautas. Artėjant 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms šio bokšto vietoje buvo nutarta pastatyti paminklą Vytautui Didžiajam. Jau 1929 m. buvo pradėtos rinkti aukos šio paminklo statybai, tačiau šis sumanymas nebuvo įvykdytas, surinkti pinigai išdalinti beturčiams. Iki II pasaulinio karo geležinkelio aikštė buvo vadinama '''Vytauto Didžiojo aikšte'''.
Tarpukario valstybinių švenčių minėjimų susibūrimo vieta Mažeikiuose buvo geležinkelio aikštė. XX a. 3 deš. viduryje čia buvo pastatytas Gedimino bokšto pilies maketas, skirtas Vilniaus atvadavimui. Šis bokštas stovėjo neilgai, nes miesto svečiams pradėjus šaipytis, kad mažeikiškiai aikštės centre „tupyklą" pasistatė, ir buvo nugriautas. Artėjant 500-osioms Vytauto Didžiojo mirties metinėms šio bokšto vietoje buvo nutarta pastatyti paminklą Vytautui Didžiajam. Jau 1929 m. buvo pradėtos rinkti aukos šio paminklo statybai, tačiau šis sumanymas nebuvo įvykdytas, surinkti pinigai išdalinti beturčiams. Iki II pasaulinio karo geležinkelio aikštė buvo vadinama '''Vytauto Didžiojo aikšte'''.
Gauta iš „https://mke.lt/Specialus:MobileDiff/34918“

Naršymo meniu