Bugeniai: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
Atšaukti 88.119.187.11 (Aptarimas) versiją 30411
(Atšaukti 88.119.187.11 (Aptarimas) versiją 30411) |
|||
| 27 eilutė: | 27 eilutė: | ||
== Istorinės žinios == | == Istorinės žinios == | ||
Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. 1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare, ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką , vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.<ref>Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.</ref>. | Bugenių kaimas paminėtas 1661-09-03 Telšių pavieto žemės teismo antstolių bajoriškų valdų apžiūros akte<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 125 - 126.</ref>. 1764 m. žydų registre nurodoma, kad kaime yra 3 žydai. 1834-06-23 patvirtintas Bugenių dvaro laisvųjų valstiečių sąrašas<ref>Feodalinių žemės valdų Lietuvoje inventorių aprašymas. - V., 1963. - P. 427.</ref>. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymo duomenimis, Bugenių bajorkaimyje buvo 16 sodybų, kurių savininkai - Aleksandras Bugoslavskis, Tadeušas Narkus, Vincentas Ulskis, Mykalojus Malinskis, Baltramiejus Raibys, Antanas Vilkauskis, Juozas Malinskis, Jonas Vanagas, Silvestras Ausakis, Antanas Šakys, Adolfas Rudnickis, Teofilis Drazdauskis, Juozas Jonuškevičius, Pranas Padervinskis, Vincentas Gedgaudas ir Vendelinas Liutikas <ref>Šverebas P. 1876 m. Žemalės parapijos gyventojų surašymas. Kn.: Žemalė. D. Poškos gimtasis kraštas // Žemaičių praeitis 12. - Telšiai, 2007. - 270 p. - P. 227.</ref>. 1922 m. Bugeniuose, priešais dabartinę Ruzgų girininkiją, buvusime V. Kaunacko dvare, ūkininkas Dambrauskas pastatė krakmolo fabriką (minimas ir savininku buvus Beresnevičių), vieškelių sankryžoje buvo įkurta pieninė. Čia veikė plytinė, lentpjūvė. 1982 m. pastatytas 12000 vienetų kiaulininkystės kompleksas, kuris vėliau tapo AB „Bugenių bekonas" (vad. Arvydas Remutis); 2003 m. po bankroto procedūros savo veiklą nutraukė. 1997 m. kaime veikė dvi lentpjūvės, buv. kolūkio dirbtuvėse - sunkvežimių ir kitos technikos atsarginių dalių parduotuvė, išlikusi vartotojų kooperatyvo bei trys privačios krautuvės. Yra malūnas, kuris anksčiau priklausė Rudnickiui, vėliau perleistas sūnui Zigmui Rudnickiui. Malūne daug metų dirbo Jonas Brazdauskas, vėliau jo sūnus Rimantas Brazdauskas. 1997 m. Zinos ir Vlado Puodžiūnų sodyba pripažinta viena gražiausiai tvarkomų Mažeikių apylinkės seniūnijoje. Anksčiau veikė kultūros namai.<ref>Jonas Stankus. Įsikūrę prie vingriosios Šerkšnės // Santarvė. Gimtinės spalvos. - 1997. - Lapkričio 27. - Nr. 12. - P. 3-4.</ref>. | ||
Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), [[Bugenių kaimo kapinės|Bugenių kapinės]], Bugenių k. kapinės II ir [[Bugenių kaimo I-osios kapinės|Bugenių k. kapinės I]], vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis<ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.</ref>. Jo kapavietė prižiūrima. | Nurodomas Bugenių koplytstulpis su penkiomis skulptūromis (DV-1734), [[Bugenių kaimo kapinės|Bugenių kapinės]], Bugenių k. kapinės II ir [[Bugenių kaimo I-osios kapinės|Bugenių k. kapinės I]], vad. Liutikos kapeliais. Liutikos kapeliai išgarsėjo rašytojo V. Misevičiaus apsakymo „Iš vieno nenaudėlio gyvenimo" dėka. Liutikas „buvo ne tik vaiduoklis", bet ir 1863 m. sukilėlių vietinis vadelis<ref>Šverebas P. Žygio maršrutas „Ten, kur „Nafta" // Šiaulių kraštas. - 1994. - Liepos 19. - Nr. 138. - P. 3.</ref>. Jo kapavietė prižiūrima. | ||