Sedos piliakalnis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Sedos piliakalnis nuo Sedos-Ylakių kelio pusės

SEDOS PILIAKALNIS, vad. Pilalė, Kalpės, Karpos kalnas, yra Sedos seniūnijoje, dešinėje Sedos-Pašilė-Ylakiai kelio pusėje, už 100 metrų esančios kalvos kairėje pusėje. Datuojamas I tūkst. - XIII a.

Piliakalnis įrengtas masyvios kalvos viršūnėje. Aikštelė apvali, 6 m skersmens, apjuosta 0,5 m aukščio, 12 m pločio žiediniu pylimu. Piliakalnis apardytas arimų.

Pirmasis Sedos piliakalnį nurodė archeologas Liudvikas Kšivickis. 1905 m. jis žvalgė Sedos apylinkes ir trumpai aprašė piliakalnį. Vėliau, 1928 m., piliakalnį nurodė P. Tarasenka, remdamasis V. Šidlausko duomenimis ir kad jis yra Gruobyno dvare. Gana plačiai jį 1935 m. aprašė kraštotyrininkas Stasys Ličkūnas bei Sedos policininkas Kazys Merončikas. Nurodama, kad piliakalnis yra 220 m į vakarus nuo Žyddvario kaimo, 200 m į šiaurę-šiaurės rytus nuo Varduvos upės, 150 m į rytus nuo Sedos-Ylakių vieškelio. Apie 1920 m piliakalnio aikštelėje buvo išarta žmogaus kaukolė.

Viename padavime bylojama, kad piliakalnyje anksčiau yra buvusios užkeiktos kapinės ir kad ant to piliakalnio senovėje buvo pastatytas koks tai ginklų sandėlis, kuris prakeitas nugrimzdo. Kitame padavime pasakojama piliakalnyje stovėjus pilalę, kurią švedai po trijų savaičių su žamaičiais mūšio sudeginę ir išgriovę. Šnekama, kad prie Sedos įvykęs didelis mūšis su švedais, kurį ir laimėjo švedai, bet ir jų daug žuvę. Laidojant kovos draugus, kiekvienas karys ant kapavietės išpylęs po kepurę žemių. Švedų armija buvusi tokia didelė, kad supylusi visą kalvą. Dar teigiama, jog čia jie užkasę gausų lobį, nuo kurio svorio įdubo kalva. Kiti aiškina, kad po kalva buvo rūsiai, kurių sienų akmenis anksčiau išardavo.

Piliakalnis yra buvęs bliūdo formos. Įlipęs į jo centrą, per pylimus nieko aplink nematydavai. XIX a. pab. XX a. pr. juos nuarė A. Budrys. Pro piliakalnį ėjęs kelias į Latviją.

1948 ir 1969 m. Sedos piliakalnį žvalgė Lietuvos istorijos instituto archeologai. Daugumoje dokumentų teigiama, kad piliakalnis XX a. pradžioje buvo išartas ir suardytas. Apie aptiktus radinius duomenų nėra.

Šaltiniai

  • Zabiela G. Sedos apylinkės II tūkstantmečio pradžioje. Kn. Seda. - V., 1997. - 328 p. - P. 12-14. ISBN 9986-571-20-0.
  • Povilas Šverebas. Kur stovėjo Sedos pilys? // Gimtinė. - 1993. - Lapkričio 1-30 d. - Nr. 11. - P. 3.
  • Lietuvos piliakalniai. - V., 2004. - T. 2. - P. 90.