Rusų bendruomenė

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
 Crystal SuSEconf.png  Straipsnis šiuo metu rašomas.
Rusų bendruomenės nariai su Rusijos ambasados konsulu Klaipėdoje Mažeikių karių kapinėse
Rusų meno mylėtojų ratelis, 1930 m.
Mažeikių rusų pradinė mokykla, 1929 m.

RUSŲ BENDRUOMENĖ. Po 1863 m. sukilimo Mažeikiuose ėmė kurtis rusų tautybė žmonės. 1901 m. mieste iš 2700 gyventojų rusai sudarė 2,9 proc. Prasidėjus I pasauliniam karui, daugelis rusakalbių pasitraukė į Rusijos gilumą. Karo metu mieste buvo sušaudyti keturi rusai. Vokiečių karo teismo sprendimu 1916 m. balandžio 1 d. pirmasis sušaudytas 43-ejų metų Sergejus Markovas. Jis buvo apkaltintas dėl to, kad kalbėjo, jog „prie rusų buvę gyventi geriau, nes mokėdavo už darbą ir nereikėjo kęsti bado". Pasibaigus karui, rusų grįžo gerokai mažiau. Mažeikiuose pasirodė skelbimai, raginantys rusakalbius, gavus Mažeikių burmistro raštą, dėl darbo kreiptis į Kauno tarptautinį darbo biurą. Šios įstaigos dirbantieji padėdavo išvykti į Prancūziją ir įsidarbinti prie miško ruošos darbų, kalnakasybos pramonėje ar kur kitur.


 Gears.gif  Straipsnis šiuo metu tvarkomas.
Reikia ištaisyti gramatines klaidas, suredaguoti tekstą. Jei galite tai padaryti, spauskite čia.

Tarpukaryje, Smetonos laikais, rusų bendruomenė buvo nedidelė, tik apie cerkvę. Tai buvo Bukontai, Rakštikiai, gydytojo Burbos žmona, Gecmanai. Gecmanas buvo kaip zakristijonas, prižiūrėjo cerkvę, o mano senelis skambindavo varpais. Jie visi kažkaip giminiavosi. Buvo pusbroliai, pusseserės… Mano senelis turėjo du brolius ir seserį. Sesuo Olga gyveno Kirgizijoje, bet buvo gimusi čia, Lietuvoje. Senelis buvo Sergej Vasiljevič Toman. Senelė buvo iš Viekšnių. Žinau, kad Jonas Strigūnas turėjo daug vaikų, o mano senelė buvo Tatjana Strigūnaitė. Dar atvažiuodavo Serafima Strigūnaitė. Mano tėvas ir dėdė Vasilijus buvo Lietuvos šaulių sąjungos nariai… Mano tėvelis Mažeikiuose geležinkelio stotyje dirbo telegrafistu. Privačiai remontuodavo radijo apratus. Vėliau dirbo kino mechaniku“.

Jono ir Romano dėdė tarpukario metais buvo fotografas. Jo dirbtuvės buvo Respublikos gatvėje, kur dabar yra „KristiAna". Už tai, kad tarpukaryje dirbo fotografu, sovietų valdžia tuoj po karo Vasilijų buvo ištrėmusi į Rusiją kasti Bielomor kanalo. Grįžęs į Mažeikius dar kurį laiką fotografavo, vėliau išvažiavo į Kauną. Paskui persikėlė į Vilnių, vedė rusų rašytojo L.Tolstojaus proanūkę Mariją. Mirė ir palaidotas Vilniuje. Aš manau, kad dar ir dabar ne vieno mažeikiškio senbuvio albume galima rasti Vasilijaus Toman darytų nuotraukų. Vasilijaus sesuo Raisa tuoj po karo kurį laiką dirbo Merkelio Račkausko gimnazijos direktore. Dabar gyvena Ukmergėje.

Švietimas

1888 m. gruodžio 5 d. Rusijos caras Mažeikių miestelio centre paskyrė žemės sklypą cerkvinės mokyklos statybai. Šis sklypas buvo dabartinėje Laisvės gatvėje tarp savivaldybės pastato ir M. Račkausko gimanzijos. Čia 1894 m. atidaryta stačiatikių cerkvė (1894-11-25 pašventinta Šventosios Dvasios vardu) ir mokykla, įrengtos kapinaitės. Teritorija buvo aptverta tvora su vartais, kurie rėmėsi į Laisvės gatvę. Cerkvinėje mokykloje pradėjo mokytojauti Vilniaus dvasinės mokyklos auklėtinė Marija Lebedeva Nikolajaus. Jos padėjėja buvo Jevgenija Karskaja Ivano. Tais metais mokyklos įsikūrimui ir išlaikymui gubernijos cerkvinė valdžia skyrė 300 rub., Viekšnių valsčiaus taryba - 80 rub., geležinkelio inžinierius S. L. Betžilin (?) - 50 rub. Atsirado mokytis apie 100 vaikų. Tačiau dėl mažų patalpų jų priimta mažiau.

Šablonas:Tikrinami faktai 1888-1889 m. cerkvinė mokyklėlė buvo pertvarkyta į pradinę. Vietoj mokytojos M. I. Karskajos paskirtas Nikolajus Polivoda. 1914 m. pirmoje klasėje čia mokėsi 8 mokiniai: 3 rusų, 1 vokiečių, 3 latvių, 1 žydų tautybės mokiniai. Antroje klasėje - 26 mokiniai: du rusai, 7 lietuviai, du lenkai, 5 latviai, 10 žydų tautybės mokinių. Trečioje klasėje - 23 mokiniai: 3 rusai, 6 lietuviai, 3 lenkai, 1 vokietis, 7 žydų vaikai. Tai buvo cerkvinė ir pirmoji miesto mokykla. 1909 m. rusakalbių vaikams atidaryta pradinė mokykla. Ji buvo Laižuvos gatvėje, toje vietoje kur dabar yra autobusų parkas. Vėliau, tarpukariu, toje mokykloje įsikūrė skerdykla. Mokykloje apie 1909-1910 m. mokėsi Joana Valantinaitė (1914 m. buvo išvežta į Rusiją, Maskvoje baigė gimnaziją, 1919 m. grįžo į Mažeikius) [1]. 1928-08-01 iš pareigų atleistas mokytojas Dmitras Gomolickas[2]. 1935 m. dėl mažo mokinių skaičiaus mokykla uždaryta [3].

Susiję straipsniai

Šaltiniai

  1. ↑ Bernarda Plastinina. Gatvė, garsi stačiatikių cerkve, rabinais ir žydų pirtimi // Santarvė. - 2009. - Gruodžio 19. - Nr. 144. - P. 4.
  2. ↑ Švietimo darbas. - 1927. - Nr. 8. - P. 822.
  3. ↑ Rytas. - 1935. - Nr. 218.

  • Vytautas Malūkas. Mažeikių rusų bendruomenė - ne itin gausi, bet aktyvi // Santarvė. Priedas: Didelis mažas pasaulis. - 2015. - Saus. 15. - Nr. 6.
Gauta iš „https://mke.lt/index.php?title=Rusų_bendruomenė&oldid=44960“