Mažeikių stačiatikių kapinės

Mažeikių stačiatikių kapinės

MAŽEIKIŲ STAČIATIKIŲ KAPINĖS yra prie Mažeikių-Sedos kelio, apie 0,2 km į pietus nuo katalikų kapinių. Jose laidojami Mažeiki rusų bendruomenės nariai. Dalis jų laidojama ir Fermos kaimo sentikių kapinėse.

Įkurtos XIX a. pab. - XX a. pr. Šalia šių kapinių yra evangeikų liuteronų kapinės. Sovietiniais metais buvo sujungtos, nežiūrint į latvių prieštaravimus. Dar ir dabar stūkso buvusios tvoros stulpai, žymintys buvusią šių dviejų kapinių pertvarą.

Palaidoti žymesni žmonės

• J. G. Kuk (1874-1939), tarpukario metais buvo Mažeikių miesto savivaldybės Tarybos narys. Gyveno Matulionio gatvėje. Jis buvo estas, o žmona vokietė. Po vyro mirties našlė išsikėlė gyventi į Vokietiją. Palikuonių atrodo nesusilaukė.
• Nikolaj Vasiljevič Rimkevič (1891-1951), ilgametis Mažeikių pašto tarnautojas, pašto viršininkas.
• I. Nikolaj (1887-1944) ir J. Nadežda Basermanovai gyveno šalia stačiatikių cerkvės. Nikolajus buvo cerkvės sargas. Jis buvo vokiečių kilmės. Basermanovai turėjo sūnų, pedagogą. Viena dukra dirbo spaustuvėje, kita ligoninėje.
• Tomanova Galina Sergiejaus (1921-1968). Sergej Vasilijevič (1881-1953) ir Tatjana Nikolajevna (1889-1960) Tomanovai. Jie buvo vietiniai, čia ir gimę. Jų proseneliai gal caro laikais buvo atvažiavę į Mažeikius. Tėvas buvo laiškanešys.
• Fiodor Filipovič ir Vera Mikolajevna Lapkovskije. Gyveno Respublikos gatvėje nuosavame name. Jie buvo atsikėlę iš Viekšnių. Vyras visą gyvenimą dirbo eiguliu, ar girininku. Manoma, kad turėjo dvi dukras. Viena ištekėjo už karininko ir gyveno Vilniuje. Kita gyveno Viekšniuose.
• Varvara Michailovna Vanagienė (1883-1945). Jos vyras Vanagas palaidotas katalikų kapinėse. Kažkas iš Varvaros senelių buvo lenkų kilmės. Ji su Vanagu susipažino dar caro laikais, kai jis tarnavo Kaukaze caro armijoje, sanitariniame dalinyje, felčeriu. Apsivedė. Gimė keturi vaikai. Varvara save laikė lietuve, bet buvo pravoslavų tikybos. Vanagas tarpukario metais prie apskrities viršininko įstaigos buvo medicinos felčeris.
• N. G. Gecman (1895-1936). Manoma, kad jų šeimoje buvo žydiško kraujo. Tarpukaryje N.G.Gecman atsikėlė iš Kaunatavo (Telšių r.); ten buvo gausi rusakalbių bendruomenė. Gecman buvo labai tikintis žmogus ir nuolat lankė cerkvę.
• Golubovų (Golubovih) šeima, Fedotas (1882-1944), Antonina Puga (1893-1967), Joana Chlopinienė (1860-1935), Sergiejus (1895-1976) ir Stefanija (1912-19?) Strigūnai, Vasilij (1894-1974) ir Olga (1898 - 1982) Siniakovai, Butusova Olga (1872 - 1958) ir daugelis kitų.

Šaltiniai

• Algimantas Muturas. Apie ką kalba cerkvės varpai. - Kaunas, 2006. - 208 p. - P. 80 - 82. ISBN 9955-440-40-6.