Pumpurų piliakalnis
PUMPURŲ PILIAKALNIS, nedidelė kalva Pumpurų k., prie Kontrupio upelio ir Ventos santakos, kairiuosiuose jų krantuose. Dar kitaip vadinama Pilale.
Piliakalnį iš vakarų ir pietų juosia Kontrupio, iš rytų ir šiaurės - Ventos slėniai. Šlaitai nuolaidūs, pietinis apie 5,5 m aukščio. Aikštelė lygi, ovali, 22 m ilgio ir apie 18 m pločio PV-ŠR kryptimi. Kalvelę vakarinėje pusėjes su gretima Ventos kairiojo kranto aukštuma jungia apie 40 m ilgio ir 2-5 m pločio pamažu aukštyn kylantis ožnugaris. Šis ožnugaris, matyt, buvo naudojamas kaip kelias į senkapį. Gretima aukštuma yra 8 m aukštesnė negu senkapio kalva. Kalvelės šlaitai ir jos pakraščiai buvo apaugę medeliais ir krūmais. Be to, pakrščiuose augo 7 senos liepos, o centre-didelis ąžuolas, prie kurio išlikusi buv. prikaltos koplytėlės žyma.
Aikštelėje buvo kaimo kapeliai. Čia buvo randama nuvirtusių ir apipuvusių medinių kryžių liekanų. 1966 m. žvalgė Istorijos institutas[1]. Piliakalnyje rasta senovinių pinigų, geležinių padargų liekanų ir kt. [2].
Literatūroje Pumpurų kalvelė daugiau žinoma kaip piliakalnis. Pirmą kartą ši kalvelė vadinama Mažeikų kraštotyrininko St. Ličkūno. Kaip spėjimasis piliakalnis ji pažymėta ir „Lietuvos TSR arheologijos atlase”.
Tyrimai
1974-1975 m. piliakalnį ištyrė Algimantas Merkevičius (Lietuvos TSR MA). Siekiant išsiaiškinti, ar yra kalvelėje piliakalniams būdingas kultūrinis sluoksnis, kokio laikotarpio senkapis, 1974 m. buvo atlikti žvalgomojo pobūdžio kasinėjimai. Kalvelės vakarinėje dalyje buvo ištirtas 12 m² plotas ir iškasti 5 šurfai(po 4 m² kiekvienas) vakariniame, šiaurės vakariniame, rytiniame, pietrytiniame ir pietiniame kalvelės pakraščiuose. Kultūrinio sluoksnio bei įtvirtinimų liekanų, leidžiančių konstatuoti buvus piliakalnį, nerasta. Tik kalvelės vakarinėje dalyje iškastame plote buvo aptikti 3 XVI-XVII a. kapai.
1975 m. tyrinėjimai buvo tęsiami. Iškastos 5 perkasos, kurių bendras plotas 140 m². Rasti dar 45 XVI-XVII a. kapai. Iš viso Pumpurų senkapyje ištirtas 173 m² plotas ir rasti 48 kapai.
Mirusieji buvo palaidoti 50-130 cm. gylyje nuo žemės paviršiaus, karstuose, pailgose, apvaliais galais duobėse. Kapų duobės buvo iki 200x70 cm dydžio. Karsto liekanų pastebėta prie 16 griaučių. Dalis karstų buvo lentiniai, kapuose rastos geležinės kaltinės vinys, kiti, matyt, skobtiniai. Mirusieji karstuose guldyti aukštelniki, ištiestomis kojomis, rankų padėtis įvairi. Dauguma mirusiųjų palaidota galva į šiaurės vakarus (37 kapai). Kiti buvo orentuoti vakarų (6 kapai) ir pietvakarių (5 kapai) kryptimis.
Iš 49 ištirtų kapų 34 buvo suaugusių ir 14 vaikų ir paauglių. Suaugusiųjų tarpe vyrauja vyrų kapai – 23. Moterys buvo palaidotos tik 9 kapuose. 2 kapuose palaidotųjų griaučiai išliko labai blogai, jų lytis liko nenustatyta.
Įkapių gausumu kapai nepasižymėjo. 35-se kapuose (iš 48) mirusieji buvo palaidoti visai be įkapių. Menkos įkapės buvo ir kituose kapuose. Rasta labai negausiai buities reikmenų ir papuošalų. Daugiausiai tai peiliai, žiedai ir diržų sagtys.
Peilių iš viso rasta 8, iš jų 6 rasti vyrų kapuose ir 2 atsitiktinai, kilę iš suardytų kapų. Visi peiliai su medžio kriaunomis, pritvirtintomis žalvario kniedėmis. Puošnumu kiek išsiskiria 1974 m. rastas peilis, kurio kriaunos kaulinės ir puoštos augaliniu ornamentu. Dauguma peilių kapuose rasti prie mirusiojo šono, juosmens srityje. Matyt, jie buvo nešiojami prie diržo.
Žalvariniai žiedai rasti ir vyrų, ir moterų kapuose. Jų rasta iš viso 13, iš jų 6 žiedai rasti kapuose, o likuosieji – atsitiktinai, 9 žiedai yra paplatintu priekiu, 3 juostiniai ir vienas – pintu priekiu, pagamintas iš apskritų vielelių. Tik 2 žiedai paplatintu priekiu buvo užkeistais galais; kiti uždari, sulituotu lankeliu.
Kapuose rastos įvairios formos diržų sagtys, dalis jų žalvarinės. Keturkampės sagtys gamintos daugiausiai iš geležies, tuo tarpu apskritos ar pusapvalės - iš žalvario. Odinių diržų pėdsakų prie sagčių buvo rasta tik 2 vyrų kapuose;kitur neišlikę. Daugiausiai diržų sagtys rastos vyrų kapuose. 1974 m. moters kape rasta tik viena nedidelė apskrita žalvarinė sagtis po mirusiosios smakru ir greičiausiai buvo panaudota kaip segė.
Iš kitų senkapyje rastų dirbinių paminėtina geležinė yla, odinės, žalvariu apkaustytos piniginės ar kitokios paskirties kapšelio liekanas, prie šio kapšelio rasta titnago skeltė ir 3 sidabrines monetas. 4 geriau išlikusių monetų priklausomumą ištyrė Istorijos-etnografijos muziejaus Numizmatikos skyriaus vedėjas Z. Duksa. Viename vyro kape prie dešiniojo šlaunikaulio išorinės pusės kartu su medžiaginės piniginės liekanomis rastos 2 monetos. Viena jų yra Žygimanto Senojo (1506-1548) pusgrašis, sudubliuotu perkaltu štampu. Antroji moneta sutrupėjusi, tačiau, atrodo, turėtų priklausyti tam pačiam laikotarpiui. Kitame kape Aleksandro (1492-1506) lietuviškas denaras rastas analogiškoje padėtyje, tik iš kairės mirusiojo pusės, kartu su peiliu ir diržo sagtimis. Dar 3 monetos buvo rastos IV plote atsitiktinai, dvi jų – tai Zigmanto III Vazos 1618 ir 1621 m. Rygoje kalti šilingai, o 3-oj monetėlė labai nudilusi, todėl jos priklausomumo nepavyko nustatyti.
Pumpurų senkapyje kiek turtingesni įkapėmis buvo vyrų kapai. Iš 13 kapų su įkapėmis – 10 priklausė vyrams, 3-se moterų kapuose rasta tik 3 žiedai ir viena žalvarinė diržo sagtelė. Visiškai be įkapių buvo visi ištirtieji vaikų ir paauglių kapai.
Pumpurų senkapyje rasta archeologinė medžiaga ir laidosena artima kitiems to paties laikotarpio ištirtiems paminklams. Dirbinių, nesusijusių su mirusiojo apranga, buvimas kai kuriuose kapuose rodo dar ir pagonybės papročių liekanas. Senkapis, sprendžiant iš rastų įkapių, yra iš XVI-XVII a. pirmosios pusės. Tačiau galimas dalykas, kad dalis kapų be įkapių yra vėlesnio laikotarpio.
Pumpurų piliakalnis buvo įrašytas į archeologijos paminklų sąrašą, bet vėliau išbrauktas.
Šaltiniai
- Algimantas Merkevičius. Pumpurų (Mažeikių raj.) senkapis //Archerologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974-175. - V., 1975. - P. 151-155.