Plinkšių tarybinis ūkis
PLINKŠIŲ TARYBINIS ŪKIS. 1948 m. rudenį susikūrė kolchozas „Pirmoji vaga"; pirmininku paskirtas Stanislovas Donėla, jo brolis Pranas - brigadininku. Kolūkis turėjo apie 450 ha žemės dalis buvo prijungta Pašerkšnės kaimo. Į kolūkį įstojo Rupiekių kaimo gyventojai Ambraziejus Pocevičius, Leonas Kairys, Juzumienė, Stanislava Pocienė, Petras Razonas, Juozas Kazlauskas, Justinas Skrita, Grakauskas, Albinas Motuzas, Mamertas Plechavičius,Jonas Aselskis, Jonas Švedas, Želvienė, Kazys Žemeckas, Juozas Grigutis, Juozas Jenčauskas, Ketūnų k. - Pranas Eišminskas, Pranas Donela, Povilas Antanavičius, Ignas Vaitkus, Stasys Strazdauskas, Domininkas Strazdauskas, Martinkus, Juozas Gelžinis, Balanienė, S. Navickas, Jurgis Narmontas, Antanas Pocius, Antanas Šopauskas, Končius, Gelžinienė, Rapolas Barzdys, Bronius Aselskis
Kolūkyje buvo keturios grandys. Kontora (centras) buvo pas Praną Donėlą. 1956 m. brigadininku paskirtas Boleslovas Pocius. Tais metais mažieji kolūkiai buvo sustambinti.
1965 m. Plinkšių tarybinis ūkis sudarytas iš Rubikų kolūkio „Pirmyn" (pirmininkas E. Žvirgždinas), kolūkio „Paryžiaus komuna" (pirmininkas J. Gargasas) ir Plinkšių mokomojo ūkio - technikumo (vadovas Stankūnas); Plinkšės tapo Plinkšių mokomojo ūkio centru ir vadinosi Plinkšių žemės ūkio technikumo mokomasis - parodomasis ūkis. Sustambinto ūkio vadovu buvo paskirtas buvusio „Pirmyn" kolūkio vadovas E. Žvirgždinas. Prieš sujungiant ūkius, Plinkšių kolūkio vadovas buvo A. Žernys. Sustambintas ūkis turėjo penkis skyrius, iš viso apie 3500 ha žemės. Mažeikių miškų ūkis pastatė 4 butų namą, kuriame buvo pirmoji kolūkio kontora.
Vėlesni ūkio pirmininkai: R. Norkus, Z. Lopetaitis, A. Šimkus, J. Katkus, V. Kungys, K. Bumblys.
Plinkšių tarybinį ūkį sudarė 5 skyriai: Rupiekų (valdytojas B. Pocius), Ketūnų (A. Žernys), Plinkšių (V. dauukantas), Rubikų (V. Žvirgždinas) ir Kalniškių (V. Gricius). Ūkio padaliniai buvo: statybos (vadovas S. Juška), gyvulininkystės (vad. vyr. zootechnikas A. Kleinauskas), augalininkystės (vad. B. Liutkus) ir mechanizacijos (vad. B. Daukantas). Saugumo technikos inžinieriumi ūkyje dirbo S. Gricius, vyr. buhalteris buvo J. Vaičius, po jo - V. Keršienė, vyr. buhalterio pavaduotoja I. Bedaukienė, buhalterės - E. Pocienė, V. Šarapnickienė, I. Zubavičienė, J. Rubežienė. Felčerinio punkto vedėja ir dabar tebedirba O. Plaušinienė. Vaikų darželio vedėja dirbo Petrulevičienė, po jos - A. Daukantienė.
Nuo pat ūkio susikūrimo pradžios veikė valgykla, pirtis, pieno supirkimo punktas, parduotuvė, paštas, buitinio aptarnavimo įstaiga (kirpykla, skalbykla, buitinių prietaisų taisykla). Dvaro rūmuose buvo biblioteka ir kultūros namai. Taip pat buvo šiltnamių ūkis (1 ha).
Ūkyje buvo apie 400 dirbančiųjų. Ūkio specializacija mišri: grūdinės kultūros, galvijai, kiaulės, fazanai, kalakutai. Komplekse buvo auginama 600 galvijų, melžiamų karvių buvo 300, kiaulių - 500.
Vėliau įsikūrė Plinkšių žemės ūkio bendrovė, kuri 1995 m. likviduota.