Paukštvanagis

Paukštvanagis
Nuotraukos laikinai nėra
Vištvanagis (Accipiter nisus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Vanaginiai paukščiai Accipitriformes
Šeima	Vanaginiai Accipitridae
Gentis	Vanagai Accipiter
Rūšis	Paukštvanagis Accipiter nisus (Linnaeus, 1758)

PAUKŠTVANAGIS (Accipiter nisus), vanaginių šeimos plėšrus paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti, žiemojanti rūšis.

Biologija

Kasmet peri kitame lizde, tačiau dažniausiai tame pačiame medyne. Didžioji dauguma sukrautų lizdų aptinkama eglėse, rečiau pušyse, beržuose ar ąžuoluose. Lizdą krauna iš smulkių eglių, beržų, pušų šakelių, gūžtą iškloja medžių žieve bei sausomis šakelėmis. Lizdas nemasyvus, gana plokščias, neišklotas žaliomis eglišakėmis. Kiaušinius dėti pradeda nuo balandžio pabaigos iki gegužės vidurio. Dėtyje dažniausiai 3 - 6 balsvi gausiai išmarginti rudomis dėmėmis kiaušiniai. Peri vidutiniškai 29 paras. Lizdą palikusi vada dar apie mėnesį laikosi ir klajoja drauge.

Minta daugiausiai smulkiais žvirbliniais paukščiais (strazdais, kikiliais, zylėmis, devynbalsėmis, pečialindomis, liepsnelėmis), rečiau stambesniais - kėkštais, karveliais. Retkarčiais pasigauna ir smulkių žinduolių.

Biotopai

Gyvena pamiškėse, nedidelėse giraitėse, aptinkamas ir didesnių miško masyvų jaunuose medynuose, nevengia žmogaus kaimynystės. Lizdus krauna 30 - 60 metų amžiaus mišriuose, kartais grynuose pušies ar eglės, medynuose.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 2000 - 4000 perinčių porų. Mažeikių rajone gana dažna, tolygiai paplitusi rūšis. Aptinkama daugelyje įvairaus dydžio miškų, pavienėmis poromis peri miesto pakraščių želdiniuose. Kasmet rajone peri 40 – 50 porų.

Radimvietės

Peri beveik visuose rajono miškuose, dažnas paupių, paežerių medynuose, ne kasmet apsigyvena Mažeikių, Renavo, Plinkšių parkuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.