Nendrinis žiogelis

Straipsnis iš MKE. Kopijuoti draudžiama.
Jump to navigation Jump to search
Nendrinis žiogelis
Nuotraukos laikinai nėra
Nendrinis žiogelis (Locustella luscinioides)
Sistematika
Karalystė Gyvūnai
Animalia
Tipas Chordiniai
Chordata
Potipis Stuburiniai
Vertebrata
Klasė Paukščiai
Aves
Būrys Žvirbliniai paukščiai
Passeriformes
Šeima Devynbalsiniai
Sylviidae
Gentis Žiogeliai
Locutella
Rūšis Nendrinis žiogelis
Locustella luscinioides
(Savi, 1824)

NENDIRINIS ŽIOGELIS (Locustella luscinioides), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Patinai grįžta keliomis dienomis ankščiau nei patelės. Lizdus dažniausiai krauna iki 30 cm aukštyje nuo vandens ar žemės paviršiaus. Kartais lizdai aptinkami žemės įdubimuose, įpinti tarp žolių stiebų. Lizdas kraunamas iš sausų nendrių stiebelių bei lapų, gūžta išklojama sausais žolių stiebeliais. Gegužės antroje pusėje patelė padeda 4 – 5 baltus su rusvai rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 13 parų. Išsiritusius jauniklius maitina viena pati patelė 12 – 14 dienų.

Minta smulkiais vabzdžiais, jų lervomis, vorais.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena klampiose, krūmais, nendrėmis, vešlia viršvandenine augmenija apaugusiose ir sunkiai įžengiamose vandens telkinių pakrantėse, salose. Aptinkamas ir prie krūmais bei nendrėmis apaugusių kūdrų, balų, kanalų.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 6000 - 10000 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 70 porų.

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Sedos, Plinkšių, Meižių, Medžialenkės ežerų pakraščiuose.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.