Nendrinis žiogelis
Nendrinis žiogelis | |
---|---|
Nuotraukos laikinai nėra | |
Nendrinis žiogelis (Locustella luscinioides) | |
Sistematika | |
Karalystė | Gyvūnai Animalia |
Tipas | Chordiniai Chordata |
Potipis | Stuburiniai Vertebrata |
Klasė | Paukščiai Aves |
Būrys | Žvirbliniai paukščiai Passeriformes |
Šeima | Devynbalsiniai Sylviidae |
Gentis | Žiogeliai Locutella |
Rūšis | Nendrinis žiogelis Locustella luscinioides (Savi, 1824) |
|
NENDIRINIS ŽIOGELIS (Locustella luscinioides), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.
Statusas
Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.
Biologija
Parskrenda balandžio antroje pusėje – gegužės pirmosiomis dienomis. Patinai grįžta keliomis dienomis ankščiau nei patelės. Lizdus dažniausiai krauna iki 30 cm aukštyje nuo vandens ar žemės paviršiaus. Kartais lizdai aptinkami žemės įdubimuose, įpinti tarp žolių stiebų. Lizdas kraunamas iš sausų nendrių stiebelių bei lapų, gūžta išklojama sausais žolių stiebeliais. Gegužės antroje pusėje patelė padeda 4 – 5 baltus su rusvai rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė apie 13 parų. Išsiritusius jauniklius maitina viena pati patelė 12 – 14 dienų.
Minta smulkiais vabzdžiais, jų lervomis, vorais.
Biotopai
Veisimosi laikotarpiu apsigyvena klampiose, krūmais, nendrėmis, vešlia viršvandenine augmenija apaugusiose ir sunkiai įžengiamose vandens telkinių pakrantėse, salose. Aptinkamas ir prie krūmais bei nendrėmis apaugusių kūdrų, balų, kanalų.
Paplitimas ir gausumas
Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 6000 - 10000 perinčių porų. Mažeikių rajone reta, negausi, sporadiškai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 50 – 70 porų.
Radimvietės
Gausiausios perimvietės yra Sedos, Plinkšių, Meižių, Medžialenkės ežerų pakraščiuose.
Apsauga
Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.