Mažoji krakšlė

Mažoji krakšlė
Nuotraukos laikinai nėra
Mažoji krakšlė (Acrocephalus scirpaceus)
Sistematika
Karalystė	Gyvūnai Animalia
Tipas	Chordiniai Chordata
Potipis	Stuburiniai Vertebrata
Klasė	Paukščiai Aves
Būrys	Žvirbliniai paukščiai Passeriformes
Šeima	Devynbalsiniai Sylviidae
Gentis	Nendrinukės Acrocephalus
Rūšis	Mažoji krakšlė Acrocephalus scirpaceus (Hermann, 1804)

MAŽOJI KRAKŠLĖ (Acrocephalus scirpaceus), devynbalsinių (Sylviidae) šeimos paukštis.

Statusas

Rajono teritorijoje perinti, migruojanti rūšis.

Biologija

Parskrenda gegužės antroje pusėje. Pirmieji grįžta seni patinai užimdami geriausias lizdines teritorijas. Lizdą krauna patelė 4 – 6 dienas. Lizdas įpinamas tarp kelių nendrių stiebų, virš vandens 40 – 90 cm aukštyje. Lizdas susukamas iš pernykščių nendrių šluotelių, lapelių, viksvų, kartais įpina voratinklių, vorų kokonų, augalinių pūkų. Gūžtą iškloja švelniais sausais lapeliais, nendrių šluotelėmis, kartais įmaišo arklio ašutų, augalinių pūkų. Gegužės pabaigoje –liepos mėn. patelė padeda 3 – 6 žalsvai ar melsvai baltus su pilkomis ir rudomis dėmelėmis kiaušinius. Peri patelė padėjusį paskutinį kiaušinį, 11 –12 parų. Jauniklius lizde maitina abu tėvai 11 –13 dienų. Per vasarą paprastai išveda dvi jauniklių vadas.

Minta dažniausiai įvairiais skraidančiais vabzdžiais: dvisparniais, apsiuvomis, drugiais. Sulesa vorų bei moliuskų.

Biotopai

Veisimosi laikotarpiu apsigyvena skurdžiomis, neaukštomis nendrėmis apaugusiose seklių vandenų pakrantėse, rečiau aptinkama užmirkusiuose krūmynuose, su vešlia aukštaūge žoline danga.

Paplitimas ir gausumas

Lietuvoje perinti populiacija stabili. Populiacijos dydis: 30000 - 50000 perinčių porų. Mažeikių rajone nedažna, negausi, tolygiai paplitusi rūšis. Kasmet rajone peri 300 – 400 porų

Radimvietės

Gausiausios perimvietės yra Plinkšių, Sedos, Meižių ežeruose, Tulnikių, Daubarių, Šerkšnės, Varduvos tvenkiniuose, Ventos upės pakrantėse.

Apsauga

Lietuvos laukinės gyvūnijos įstatymas, Berno konvencija.